GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Bet tai faina, kad tik vasarą pienas, nes čia per šalčius galvojau kaip reiktų eit melžt, kai iš viso į lauką nesinori eit.
Grįžtant prie ganyklų temos. Kokios žolės pagerintų ganyklą karvėms, kad pakeltume pieno kokybę? Kažką jau apie tai esam kalbėję, tik niekur nerandu kur. Prisimenu tik lūpažiedžius, ramunėles... Galvoju, kad reiktų ieškoti, rinkti tokių žolių sėklas ir bandyti įsėti į ganyklą prie namų, nes natūraliai procesas gali labai užtrukti...

Būtinai. Pieno skoniui augiausiai duoda nektaringi augalai, kai karvutė ėda jų žiedus. Čia tinka viskas, kas skaniai kvepia, visos pievų gėlės. Visi graižažiedžiai, salieriniai, lūpažiedžiai. Kiekvienoj pievoj augs skirtingi augalai. Tik jonažolių negalima daug- jos karvėms nuodingos.

Jo, jonažolės geriausiai rusiškai vadinasi - zveroboi

Kaip skiriasi karvių/taurų ir stumbrų užimamos nišos ganyklose? Ar jie konkurentai ganyklose?

Nekonkurentai. Stumbrai- reti miškai su žole, miškapievės, sausos pamiškės, o taurai- žemapelkės, šlapios pievos, vandenų pakrantės.

O turint omenyje, kad ekosistemai vistiek tų karvių reikia, tai čia nauda du viename.

Tai vat nezinia ar reikia tu karviu ekosistemai.

Tas karves Latvijoje ir dar kazkurioje Europos vietoje paleido i laisve tam, kad jos gyventu ir nuo ju gyvenimo atsikurtu viduramziu Europos krastovaizdis. Taciau lieka vienas klausimas - ar siandienine Lietuva turi eiti link viduramziu Lietuvos vaizdo ar turi eiti kitur.

Kontrapavyzdys butu su sliekais Siaures amerikoje. Sliekai po paskutinio ledynmecio ten isnyko. Ekosistemos gyveno be slieku patogiai, o kai europieciai atveze sliekus i Amerika, tai sie suvalge lapus pomedziuose ir dabar medziai negauna gero maitinimosi, skursta. Tai, jei atstatom viduramziu Lietuvos krastovaizdi, tai gal reikia ir Amerika i viduramzius sugrazinti, t.y. imkimes ir naikinkim sliekus Amerikoj, nes sliekai ten nenaturalu, ju nebuvo viduramziais.

Ir galima paziureti is kitos puses. Galbut ledynas buvo isnaikines sliekus ir del ledyno kaltes susikure keistos ekosistemos, o atvezus sliekus kaip tik viskas pradeda normalizuotis. Gamta gavo atgal netycia per ledynus isnykusi elementa. Gamta vystosi prisitaikydama prie nauju laiku. Galbut dabar Amerikoje kaip tik gamta nori gyventi su sliekais, o Lietuvoje be karviu. Viduramziais gi pelkes uzeme apie 40 procentu teritorijos. Tos teritorijos tinkamos buvo karvems, o sovietmeciu 80 proc zemes nusausinta. Pelkiu beveik neliko, slapiu zemiu irgi mazai.

Negalima sakyti, kad karves yra reikalingos ekosistemoms. Geriausiu atveju galima sakyti, kad jos reikalingos slapzemiu ekosistemoms, kuriu Lietuvoje nera taip jau daug. Ne bet kur galima laikyti karves, jei norima balansuoti sistema. Kai kur tiks labiau stumbai, kitur - arkliai, treciur - stirnos su briedziais. Mano manymu dideliausi Rusijos, Baltarusijos plotai gyvena be karviu (maza procenta sudaro kaimieciu karves), o visur kitur pievos ir miskai be karviu. Ir manau gerai vystosi. Tad ar karve reikalinga bet kurioje Lietuvos vietoje irgi klausimas.

Mano manymu dideliausi Rusijos, Baltarusijos plotai gyvena be karviu (maza procenta sudaro kaimieciu karves), o visur kitur pievos ir miskai be karviu. Ir manau gerai vystosi.

O kodėl taip manai? Yra kokių argumentų ar tiesiog manai?

lieka vienas klausimas - ar siandienine Lietuva turi eiti link viduramziu Lietuvos vaizdo ar turi eiti kitur.

Čia jau ne viduramžiai, šiek tiek anksčiau. Bet nesvarbu. O tai kur eit? Gal moliūgus visur augint, kaip pirtininkas, kad žmonių daugiau būtų galima priveist?
Biologinė sistema turi savo vystymosi kryptį ir ji visada yra link maksimalaus produktyvumo. Miškai augina paklotę ir kuo didesnę masę, kaupia kuo daugiau vandens, taip atmosferinis vanduo sukaupiamas dirvoje, atsiranda šaltiniai, upeliai ir lygumų upės. Kartu ir šlapžemės, šlapios pievos ir pan. Pievos irgi vystosi pagal tą patį dėsnį, stengiasi neeikvot ir nekonservuot energijos, o kuo daugiau jos sukaupt ir išlaikyt gyvoj medžiagoj. Biosistema išvien kaupia vandenį ir organiką. O mes arba leidžiam tą daryt, arba ne. Jeigu dabar Lietuvos gamtą paliktumėm likimo valiai- šlapių žemių labai greitai būtų tiek pat procentų. Tam pasitarnautų bebrai, storėjanti miškų paklotė ir visi kiti; po tūkstančio metų viskas būtų kaip buvo, klimatas suminkštėtų, taptų drėgnesnis, viskas geriau augtų, augmenijos ir gyvūnijoj būtų daugiau masės. Gamta siekia stabilumo, o tam reikia masės ir įvairovės.
Taigi, viskas būtų taip pat kaip viduramžiais ar dar seniau. Negalima sakyt, kad jeigu dabar nėra šlapžemių- jos jau nereikalingos, nes žinom, kad jos labai greitai ir natūraliai pasidaro. O jeigu žmonių veikla stabdo natūralų sistemų vystymąsi- nereiškia, kad tai yra gerai. Aš manau, kad geriau būtų mokytis iš to vystymosi ir stengtis surast jame savo vietą.
Man atrodo, kad Lietuva turi eit ne ten kur kažkas nori, bet kur ją veda gamtos dėsniai (kuriai ta Lietuva...). Čia gi tas pats, kaip vaikui neleist normaliai vystytis- dėsniai gamtoj tie patys. Taigi, mums vienodai reikalingos tiek šlapžemės, tiek miškai su šaltiniais, tiek galvijai. Nesakau, kad žmoės būtinai turi laikyt karves- bet gyvent šituose kraštuose jos būtinai turi.

visur kitur pievos ir miskai be karviu. Ir manau gerai vystosi

Vystosi tiek, kiek žmonės leidžia vystytis. Pievos "vystosi" tik šienavimo dėka. Kitaip jos tuoj užaugtų krūmais, paskui miškais, susiformuotų paklotė, atsirastų vandens, pradėtų tekėt upeliai, prisiveistų daug bebrų, užlietų didesnius plotus, atsirastų daug šlapžemių...
Man patinka šitas "karviškas" reikalas. Jis skatina kitaip pažiūrėt į aplinką. Pradėsim vertint šlapžemes, atsiras reikalas skatint jų kūrimąsi, prieisim ir iki bebrų, miškų ir t.t. Man patinka, kad tai nesibaigia su sklypo riba, o veda toli toli. Kitaip niekada nesuprasim, niekada sąmoningai nesuprasim, kad ir pelkės, ir pievos, ir šlapi miškai mums gyvybiškai būtini.

Pvz. aukštapelkės yra natūralus miško gaisrų gesinimo mechanizmas. Lietuvoje jos beveik visos didesniosios išnaikintos...
Kiminai kaip kempinės sukaupia ir palaiko tiek drėgmės, kad toli gražu kelis kartus viršija savo asmeninį svorį