Pasistengsiu trumpai. Oficiali mitybos piramidė 1:10 man pradeda kelt abejonių, bet tiek to.
Man atrodo, kad mikorbai niekaip neįstengia per vasarą suvalgyt pernykštės žolės, nes pievoj nėra tokių sąlygų. Šlapioj pievoj daug žolės sugula į vandenį ir negali normaliai fementuotis dėl deguonies trūkumo (tas pats procesas, kaip dumblo susidarymas ežere), taigi virsta dumblu- humusu, o sausose- dėl drėgmės trūkumo. Pievos paklotė vis dėlto ne tokia kaip miško: miške paklotė beveik visada drėgna ir tai grybai jos neįveikia per vieną sezoną. O pievoj yra ne tik antžeminės žolės, bet ir daug vienmečių, kasmet numirštančių šaknų. Daugiau negu pusė visos augalų masės. Tai man atrodo, kad pievoj (sausoj) fermentacijai palankesnės sąlygos yra būtent toj vietoj ir žolė auga būtent negyvų šaknų skaidymo sąskaita. Kita vertus yra tyrimai, rodantys, kad humusas susidaro būtent tokiame storyje, kuriame yra žolių šaknys ir nei centimetro daugiau (Gelcer), kas jau vėl koreguoja humuso teoriją. O šlaioj pievoj šaknų fermentacija irgi negali vykt normaliai- trūksta oro. Todėl augančiai žolei būtų prieinamesnis gatavas tirpalas su fermentais.
Jei butu kaip Saulius sake, kad humusas atsiranda del to, kad pazeistos sistemos ir nera dykaragiu, tai humusas tokiu atveju atsirastu ir dziunglese, pazeiskim jas ir paziurekim. Nesusidaro ten humusas. Nes augalai veikia tiek pat, kiek ir mikrobai, t.y. nebuna ziemos periodo ir humusas nesusidaro.
Būtent. Džiunglėse sufermentuojama visa organika ir augalai ją iš karto įsisavina. Yra kam įsisavint, t.y. visų potencialas labai didelis. Todėl jeigu gyvulys ar bakterija virškins žolę, bet augmenijos masė nedidės- žinoma, gaminsis humusas. Produktyvumas turi nuolat didėt, kitaip niekas neišeina. Bet mūsų pievos dar turi kur didėt, bent keturis- penkis kartus.
Kiek per metus augalas sukuria pridetines vertes, tiek jis turi sukisti i: a) mitybines grandines, b) i humusa. Stepes pieva yra galutine ekosistema, t.y. kiekvienais metais ji bus tik pieva ir niekas daugiau. Joje neuzaugs miskas, kuris yra talpesnis uz pieva. Galutine ekosistema, reiskia ji jau pasieke savo talpumo ribas. Jei ten atsiras naujas zoledis, tai jis atsiras kito zoledzio sumazejimo saskaita. Kadangi stepe baigtine sistema, todel joje humuso kiekis dideja didziausiais tempais, t.y. kiek uzauga pridetines vertes, tiek sukisama po zeme, nes i mitybine grandine daugiau netelpa.
Pirmas sakinys- taip, kitaip neišeina. Ar stepė baigtinę sistema ar ne- kitas klausimas. Gal baigtinių sistemų iš viso nėra, jos tiesiog plaukioja besikeisdamos. Be to, stepėse dažni gaisrai, kai visa energija paleidžiama vėjais. Tada gyvūnai palengvina augalams mitybą, duodami gatavą tirpalą ir pagreitina stepės atsikūrimą. Dėl stepės talpumo ribų: būtent dykaragiai ir yra ta vieta, į kurią stepė sukiša savo pridėtinę vertę. O likučiai (pvz. miške gyvenantys vilkai medžioja gyvūnus stepėje arba kraujasiurbiai vabzdžiai, geriantys galvijų kraują, veisiasi miške ir jų lervomis minta kiti miško vabzdžiai, variantų begalė) nuteka į mišką. Kad stepė virstų mišku- reikia labai nedaug. Tiek pat nedaug reikia, kad miškas virstų stepe. Tiesiog šios sistemos turi perdengt viena kitą, neturi būt monotonijos. Stepėje nėra jokių kitų gyvūnų, ėdančių žolę, išskyrus dykaragius ir arklius. Kai nėra nei vienų nei kitų- stepės pridėtinė vertė eina šuniui ant uodegos.
Karves atsiradimas, mano manymu, mitybines grandines nepadidina. Zoles valgytoju lieka tiek pat, ekosistemos talpumas nepadideja, tik vieni zoles valgytojai pakeiciami kitais. Jeigu mitybine grandine nepadideja, tai neatsiranda vietos ir kur padeti naujaja energija (pridetine verte), tokiu atveju ji konservuojama dirvozemyje.
Kaip nepadidina? Jeigu kvadratiniam kilometre atsiranda dvidešimt tonų "mėsos", kurios seniau nebuvo ir dėl to dar kelis kartus padidėja žolės masė- tai nepadidėja sistemos talpumas?
jei ner karves, tai zole gula visur, isbuna per ziema ir pavasari pradeda veikti mikrobai, visa pieva valgo ka mikrobai pagamina. O jei atsiranda karve, tai ji ta pernykscia zole sudelioja i karvasudzius. Bakterijos pabunda pavasari, pradeda gaminti maista, bet is karvasudziu ji paima tik aplink juos esantys augalai. O kiek jie paima? Nedaug. Visa pieva nedirba, dirba tik augalai esantys pusmetriu nuo karvasudzio. Va ir vel gaunasi taip, kad nespeja augalai paimti visos anglies ir ji virsta humusu.
Tai va, man atrodo, kad mikrobai neperdirba visos žolės ir likučiai humifikuojasi. Jeigu perdirbtų, kaip džiunglėse- būtų nulinis balansas. O gyvulio skrandis perdirba didesnį kiekį, ir jeigu augalai ją pasisavina- didėja jų masė, toliau didėja gyvulių masė. AIšku, gal ir neįmanomas toks balansas kaip džiunglėse, nes mitybos grandys irgi labai svyruoja.
Šiaip tai čia labai didelė tema ir reikalaujanti įrodymų eksperimentais. Aš siūlyčiau steigt kokią GŽ Akademiją- nepriklausomą mokslinę įstaigą ir užsiimt rimtesniais tyrimais. Ir ukrainiečių klubozui nosį nušluostytumėm, ir patiems naudinga būtų.
Tik davai nerašom tokių paklodžių, nes sunku skaityt. Man vėl trumpai nesigavo...