Šienas

[lugne]

Va va, kai pasakoja žmonės kaip šėrė balų šėku karves, tik stebėtis belieka. Bet kad pieno daug buvo tai tikrai ne pas mus. Pas mus muziejun medinis trijų litrų viedrelis - dainyčiaitė, kurian melžė. Bet aišku, mūs pieskai, gal kur ir davė daug pieno. Bet tas "daug" matyt irgi reiškė ne dvidešimt virš. Dabar gi jei neduoda karvė dvidešimt litrų, tai ne karvė, visi klausia kam tu jų laikai tokių. Ir tik vienas žmogus man šiemet pasakė - ale pienas tikriausiai tavo karvės skanus turi būt, kad nedaug duoda. Sako, dabartinių karvių aš pieno gert nenoriu, neskanus, skystas....
Va, pasgrožėjimui, čia šiti laikai, ne balanos:
https://www.youtube.com/watch?v=9scw6Zk ... F6CBF7DC1E

[saulius]

Tikrai ne dvidešimt, buvo ir kur kas daugiau. Šita negražiai atrodo, "numelžta", bet tik norėjau parodyt galimybes. Čia karo metais.

На фото корова Вена, да та самая которая дала удой более 82 литров в сутки. Вот так на самом деле выглядела эта корова после рекордной лактации. Вена была ярославской породы пришекснинского типа.

[saulius]

Čia to meto pasaulio rekordininkė, o duodančių virš 40 l per parą buvo daug. Cholmogorų, Jaroslavlio, Kostromos veislės - labai pieningos buvo.

[Hora]

jo, šienas yra pats rimčiausias vasaros darbas, vyras ima tuo metu atostogas. Paprastai nuo nupjovimo iki suvežimo reik 5 saulėtų parų be lietaus. Kartais būna, kad nėra tokio ilgo laikotarpio be lietaus, tada traktoriaus suvarytos pradalgės trečią dieną sumetamos į kupetas ir taip savaitei, kitai paliekamas. Vėliau nutaikius dar porą parų be lietaus, išskleidžiamas, išdžiovinamai ir jau tada presuojamas. Nepresuoto nesutalpinčiau į daržinę, o lauke nesinori gadint. Kupetose išsistovėjęs šienas nepraranda spalvos ir būna žalias bei kvepiantis. Tik darbo nemažai. Neįsivaizduoju su dalgiu kad būtų galima prišienaut. Gerai, kad pas mus yra technikos turintys žmonės, kurie nesunkiai pasamdomi. Pigiau būtų nusipirkt- bet... tai tikrai katė maiše. Šiemet dasipirkom 10 rulonų- po savaitės pradėjo kaisti, tai teko išvyniot, padžiovint ir vėl supresuoti. Bet išgelbėjom- kvepiantis liko. Ėda noriai. Mano ūkiui reikia ~500 kitkų šienuko. Apie ganymą žiemą- neturiu kur paleist.

[saulius]

500 kitkų, tai apie 10 tonų? Seniau kažkaip prišienaudavo. Dabar mes jau daug ko neįsivaizduojam, kas dar prieš keliadešimt metų buvo kasdienybė.

[Mama Smilga]

Vienai karvei apie 3 tonų reikia (nežinau, ar tiesa, čia mūsų kaime taip teigiama).
Įdomu, kiek tada, Hora, galvų žiemai paliekate?

[Mama Smilga]

Dar žinau vienos moteriškės pasakojimą. Išėjus į pensiją, pirko kelias ožkas, tikrai ne dvi. Kasdien pašienaudavo ir žolę skleisdavo palėpėje virš tvarto. Saulė kaitina stogą, šienas sudžiūna žaliai. Ir tai viena moteriškė, jokio trachturio, jokių talkininkų.

[lugne]

Ožkoms tikiu, kad galima taip pridžiovint. Gi kokios penkios ožkos tai kaip viena karvė. Mano giminaičiai taip karvei paklotėm žolę neša ir po kluonu ant pakadnių džiovina. Ir pridžiovina. Užtai jų šienas koks. Užtai jų karvė -to, kurį aš perku ir laikau, kad neblogas, tai nei į tą pusę nežiūri, va priprato prie gero.
Gal kitur kitkos kitokios. Aš šiemet specialiai svėriau - kitka 8-10 kg. Nepasakyčiau, kad maža labai.

[saulius]

Karvėm galima ir šakų priruošt. Aš dabar eglišakių duodu Eglutei, labai noriai ėda. O nealkana gi. Vasarą labai mėgo guobų šakas.

[lugne]

Mano pačios prisilaužo eglišakių, bet kad labai ėstų nepastebėjau, o tavo, Sauliau, Eglutė todėl ir Eglutė, kad nuo mažiukės po egle gulėdavo ir jos šakas graužė.