Šienas

[lugne]

Nu bet iš vis pekla tas šieno ruošimas, būtinai gi per pačius karščius, sėdi kaip ant adatų, kad tik kokio debesio neatpūstų. Kažkaip gerai būtų šitos katorgos išvengt...

[Mama Smilga]

Bet keista ta mada viską daryt per vieną dieną. Kaip ir bulviasodis. Mano vyras kartą atrado: "Sveikas vyras gali atstoti traktorių". Nes pats ryte išeidavo, valandą pašienaudavo, aš paskui pavartydavau su vaikais, sugrėbdavau, susinešdavom bendrom jėgom. O kartą traktorium šienavom tik rugsėjį, nes kiaurą vasarą lijo. Ir ką, karvė nerijus liko? Rijus, ir puikiausiai.

[Mama Smilga]

Pas mus tik ant viršūnės kloja plėvelės kvadratą, nuo jo kampų - virvutės iki žemės su svareliais.

[saulius]

Kūgio neperlija. Dabar dengia dėl to, kad nemoka kūgių kraut. O su šienavimo laiku tai visaip yra. Kai kur šienaujama kai pašąla- mažiau reikia džiovint. Pvz. Tolimuose Rytuose. O man vienas pasakojo, kad pas mus tradiciškai buvo šienaujama per Žolinę, kai pievos jau nužydėję ir medus suneštas. Dėl vėlyvo šieno kokybės neturiu duomenų, betgi natūraliai gyvuliai iš viso stačią "šieną" ėda žiemą, taip sutverta, tai kaip ir viskas gerai turėtų būt.

[lugne]

Nu jo, logiška, tik vėl perversmas galvoj turi įvykt. Sudėtinga čia jūs kompanijoj vis per galvą vartytis

[Mama Smilga]

Čia kaip ir su mulčiavimu, kur padariau prielaidą, kad tik brandus šienas tinka, kai sukaupęs visas medžiagas - tada praktiškai nebūna jokių neigiamų mulčiavimo padarinių.

[Mama Smilga]

Pas mus tai sako, kad atseit vėlyvas - stagaruotas, karvė mėtys, perrinkinės. Mūsiškė pailsėjus, paatrajojus net kiečius sugrauždavo iš to rudeninio šieno. Man matos, kad tiesiog jų visų karvės išlepintos. Jei gauna nuo vaikystės tik birželio šieną...

[lugne]

Tas irgi tiesa, kad įpranta prie gero. Dėl stagarų - pas mus jei vėliau pjautas - pilna rūgštynių stambų, kuriuos berinkdamos daug ir gero šieno išmėto ir sutapina. Bet kaip aš įsivaizduoju, geroj pievoj neturėtų būt tokių dalykų.
Pas rusus skaičiau, kad kai kur ir dabar dienai karves žiemą "išgena". Pačios gaspadinės dyvijasi ką jos ten priėda, bet iki šiol taip daro. Žinoma parėjusias šeria šienu, bet dieną "ganosi".

[lugne]

Tai dabar dar ir karves reikės mokyt teisingos mitybos, nesvarbu kas skanu

[saulius]

Skaičiau pas rusus apie jų senovines karvių veisles. Tai akcentuoja, kad iki holšteinizavimo karvės ėdė šiaudus ir bile ką ir su tokiu pašaru duodavo daug pieno. Apie karo metus Rusijoj buvo lyg pasaulio rekordininkė, šerta be jokių ten runkelių ir grūdų. Esmė juk ne ten kokiuose baltymuose, o suėsto pašaro kiekyje. Nežinau kas yra kitaip pas Holšteinus: gal žandikauliai kitokie ar skrandžiai, ar kas, kad jie labiau išlepę ant pašaro. Bet žmonės rašo, kad kai karvės pradėtos holšteinizuot, pasidarė reiklios pašarams, neatsparios ligoms, o pieno nepadaugėjo, bet jo kokybė žymiai suprastėjo, pienas tapo "mėlynas". Turiu tokį pažįstamą rusą - zooinžinierių, kuris su karvėmis dirba daug metų ir yra geras senų veislių žinovas, tai užklausiu dėl tų skirtumų ir kaip tai įtakoja mitybą. Bet jaučiu, kad su karvių holšteinizavimu yra pridaryta daug daugiau bėdos, nei dabar įsivaizduojam.