Kokias veisles saugosim?

[Mama Smilga]

Lietuviškas?

Jau suvirškinome mintį, kad reikia sėklas augintis patiems ir tarpusavy dalintis. Neapsigaukime parduodama gausybe. Vieną gražų pavasarį galime pamatyti tik hibridus su "savižudžiais" genais.

Jau metas tartis, ką pirksim šį pavasarį tokio, kad galima būtų išsaugoti kaip veislę ateičiai ir dalintis.

[nawjia]

Manote "savižudžio" genas persiduoda, yra užkrečiamas? Man tai neatrodo labai tikėtina, nes tai niekaip netarnauja evoliucijai, nemanau, kad gamta linkusi į susinaikinimą

[Mama Smilga]

Su laiku gal teks skirti po temą svarbiausiems augalams.

Jau vyksta mūsų tarpe veislių atranka ir saugojimas:

bulvės
topinambai
česnakai
svogūnai
pupos
saulėgrąžos

Na, dar prieskoniai. Su kitkuo juk prasti popieriai.

[Mama Smilga]

Kita lengvai paruošiamų sėklų grupė:

žirniai
pupelės
pomidorai
agurkai
moliūgai
cukinijos

ir jiems giminingi augalai. Čia jau yra veislių įvairovė, todėl pagelbėkim vieni kitiems susiorientuoti, ką verta dauginti.

[Mama Smilga]

http://verslas.delfi.lt/country/lietuvi ... d=42996339

Štai kiek žinių apie lietuviškas veisles. Tik hibridus kaži kam veislėmis pavadino. Tarp kitko, čia ir verslo idėja.

[saulius]

Manau, kad saugot reikia veisles ne atsižvelgiant į jų "lietuviškumą", o į objektyvias savybes. Daugybė pas mus išvesta daržovių veislių, deja, mažai iš jų ko nors vertos. Kas kita būtų senos, prieš gerą šimtmetį ir seniau augintos veislės, kurių, deja, jau nėra. Todėl siūlyčiau neužsifiksuot ties geografija, o ieškot gerų veislių visam pasaulyje. Tuo labiau, kad veislė- tai nėra kažkas pastovaus, ką va paėmei ir išsaugojai. Veislės kinta ir mes turim ne tam trukdyt, o padėt, t.y. nuolat atsėliuot, atrinkinėt ir kurt naujas, savas veisles. Tokio termino "lietuviška veislė" iš viso neturi būt, nes jis absurdiškas. Kiekvienam mikroklimate, praktiškai kiekviename ūkyje yra skirtingos sąlygos, todėl ir veislės turi būt šiek tiek skirtingos. Todėl daržovių veislininkystėj mane asmeniškai domina ne tiek kažkokios konkrečios "veislės" (vėlgi, tas terminas nieko nesako, turint galvoj greitą jų kintamumą), o tiesiog genetinė medžiaga su reikalingomis savybėmis, iš kurios jau galima susikurt savas "veisles".

[Mama Smilga]

http://www.organic.lt/lt/news,nid.477

Ilgokas straipsnis, bet, kaip vadina Saulius, mūsiškė "genetinė medžiaga" smarkiai išlošia daugeliu atžvilgių.

[Mama Smilga]

Tą pat informaciją, glausčiau pateiktą, galite rasti www.manoukis.lt - "Ekologiškai auginamos morkos ir svogūnai", "Ekologinė morkų ir burokėlių sėklininkystė".

Praleidus su šypsena aikčiojimus apie pesticidus ir trąšas, vėlgi yra gerų žinių, ir net verslui.

[saulius]

Gamta nelinkusi į susinaikinimą, o žmogus linkęs.

Todėl besikryžminant, mano supratimu, susinaikinimo genas turėtų būti nelabai pajėgus, galų gale nunykti.

Nebūtinai. Gamta pašalins iš "apyvartos" bet kokį organizmą, aptikusi jame defektą, kas gali atsitikt dėl įterpto svetimo geno. Nieko nėra nepakeičiamo, net ir gamtoj. Pati gamta nesinaikina, bet atskirus organizmus naikina labai mielai, jei jie prieštarauja bendrai gerovei.

[saulius]

todėl pagelbėkim vieni kitiems susiorientuoti, ką verta dauginti.

Žiūrint kokius naudosim atrankos kriterijus. Nes vienam vienos savybės gali patikt, kitam- kitos.