GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Nu derlingi visi, nesvėriau... Aišku, didžiausias bananinių, nes jie patys didžiausi. O tų mažiukų kad ir daug, bet jie mažiukai.
Ėda triušiai visus, bet augint didesnį kiekį apsimoka nebent bananinių- jų forma geriausia, patogiausia sukraut.

O gal šeima ragavo, turi kokią nuomonę?

Norėjo valgyt, bet pradėjau rėkt, kad dar ne karas ir ne badas, kad nedarytų man sarmatos, tai paliko . Aš pats paragavau bananinius ir mėlynus, tai toks muilas, abu vienodi ir spalva viduj vienoda, bananinis kiek saldesnis. To mėlyno jaučiasi krakmolo prieskonis, tarsi valgytumei žalią bulvę, o to mažiuko neragavau dar.

Mažiuką įdarytą mėsa troškina, o mėlynas atseit neturi tipiško moliūgų prieskonio, kai troškintas. Tą ir tikėjausi pasitikslint.

Nu despotas

Ne, pajuokavau .

Vistik panašu, kad joks moliūgas neatstoja cukinijos- ją mėgsta visi. Tik kad ji labai vandeninga, tai nežinau ar tas yra gerai.

Be to cukinijos daug trumpiau laikosi. Aš irgi duodu cukinijų, bet neužskaitau jų už rimtesnį pašėrimą, nebent tarkuot ir maišyt su kokiais miltais...

Hubardai yra iš kietaodžių moliūgų grupės, kryžminasi su cukinijomis, todėl turėtų turėti panašių skonio savybių. Ir teigiama, kad neturi to specifinio kvapo, dėl kurio daugelis atsisako moliūgų. Moliūgai gali būti saugomi, kai kurie du metus, ne tik neprarasdami skonio, o net ir išnoksta tik gruodį. Kaip tik paruoštas žiemos maistas. Na, o cukinijos, patisonai gruodį jau darosi vatiniai ir neskanūs, ir kuo vėliau, tuo labiau.

Šiandien jau antys ėda bananinį moliūgą neatsitraukdamos. Panašu, kad joms patinka. Tik nežinau kiek sveika .