Teisiniai sėklininkystės klausimai

[Žibutė]

Kai liaudis sukilo visose Europos šalyse va kas gavosi:

Europos Parlamentas atmetė ACTA projektą
2012-07-05,


Europos Parlamentas atmetė prieštaringai vertinamą ACTA kovojimo už autorines teises projektą. Iš 754 parlamento narių vos 39 balsavo už, o nepasitenkinimą įstatymu pareiškė 478 nariai, likusieji išreiškė neutralią nuomonę arba balsavime nedalyvavo.

Pagrindinis ACTA rėmėjas iš Europos liaudies partijos Christofer Fjellner prieš balsavimą prašė atidėti jį iki Europos Teisingumo Teismo sprendimo dėl ACTA atitikimo ES sutartims. Europos Parlamentas tokiai jo pozicijai nepritarė.

„Labai džiaugiuosi, kad Parlamentas palaikė mano rekomendaciją nepritarti ACTA“, - po balsavimo teigė EP pranešėjas David Martin. Jis kartu teigė esantis susirūpinęs dėl per daug miglotų šios sutarties nuostatų, kurios gali pažeisti piliečių laisves, todėl būtina rasti alternatyvių būdų apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ES.

Gyventojai šį susitarimą vertino labai nepalankiai. Europarlamentarams buvo siunčiami nepasitenkinimo laiškai, pasirašinėjamos įvairios peticijos. Gatvėse dažnai būdavo surengiamos didelio masto protesto akcijos. Galima neabejoti, jog tai padarė svarią įtaką tokio sprendimo priėmimui.

Taigi ACTA susitarimas negali būti priimtas nė vienoje Europos Sąjungos šalyje, įskaitant ir Lietuvą. Lietuvos Europarlamentarai vieningai išreiškė nepritarimą ACTA projektui kiti savo nuomonės nepareiškė susilaikydami arba nedalyvaudami balsavime.

[Žibutė]

Primenu: tai archyvinė medžiaga.

„ACTA“ įstatymo projektas buvo priimtas 22 parlemantarų šių metų sausio mėnesį, tačiau po visą Europą nuvilnijusios masinių protestų bangos, dauguma Europos Sąjungos šalių – narių nedrįso pasirašyti šio įstatymo projekto. Jei buvo nors vienos šalies „veto“, įstatymas negalėjo būti legalizuotas. Taip ir atsitiko, ir todėl jis buvo gražintas atgal. Dalis Europos Sąjungos bendruomenės didžiausią galvos skausmą Europos parlamentui sukėlė dėl skaitmeninių technologijų duomenų apsaugos įstatymo paketo skyriaus. Jie iš esmės nepritarė duomenų apsaugai, įslaptinimui ir kitiems sutarties punktams. Tačiau dėl vieno dalyko pavyko sutarti – protestuotojai paliko „atviras duris“ interneto paslaugų tiekėjams, kurie galėtų nelegaliai besinaudojančius svetimos nuosavybės teise interneto erdvėje, įskųsti policijai ar kitoms teisėsaugos institucijoms.

Parlamentarai taip pat buvo labai pikti dėl to, kad sandoriai dėl šio įstatymo priėmimo, įvairių sąlygų įteisinimo ir kitų formalumų, buvo slaptai vykdomi. O didžiausias šokas Europos parlamentą ištiko tada, kai „Wikileaks“ paviešino informaciją, kurioje paaiškėjo, kad svarstymai dėl „ACTA“ buvo aktyviai vystomi dar 2008 metais. Prancūzijos atstovas Europos parlamente, Kaderas Arifas, atsakingas už sutarties vertinimo aplinkybes, sausio mėnesį atsistatydino, nes atmestinai vykdė derybas dėl „ACTA“.

Balandį, Europos duomenų privatumo priežiūros institucija („Europe’s top data privacy watchdog“), Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnai („European Data Protection Supervisor“), kritikavo kovos su piratavimu priežiūros susitarimą ir perspėjo, kad šio įstatymo priėmimas internete gali sukelti neregėto masto atgarsį bei pažeis asmens teises į privatumą interneto erdvėje.

Kadangi vis daugiau ir daugiau spaudimo buvo kraunama dėl Parlamento pakartotino sprendimo „ACTA“ atžvilgiu, Europos Komisija, institucija, atsakinga už derybas ir įstatymo likimą Europos Sąjungos lygmenyje, paprašė Europos Teisingumo Teismo pateikti savo nuomonę ir ragino Parlamentą laukti priimto sprendimo. Tačiau Europos liaudies partija trečiadienį ryte sušaukė balsavimą dėl to, kad reikia atidėti „ACTA“ įstatymo svarstymą , kol Europos teisingumo teismas nepateiks savo teisinių vertinimų. Tačiau šios partijos noras neišsipildė. 420 parlamentarų nepritarė jų norui ir 255 buvo „už“.

Nepaisant negrįžtamo šio įstatymo atmetimo, Europos Teisingumo Teismas vis dar vertina „ACTA“ suderinamumą ar nesuderinamumą su Europos Sąjungos teisine baze. Tačiau tai tebėra akademinis vertinimas, neturintis realios įtakos, kadangi sprendimas jau priimtas.

Tarptautinis „ACTA“ susitarimas gali įsigalioti tik jei jis bus ratifikuotas šešiose iš 11 jį pasirašiusių šalių: ES, Australija, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Meksika, Marokas, Naujoji Zelandija, Singapūras, JAV ir Šveicarija. Tačiau, Meksika ir Australija ir Šveicarija atrodo nebeseks jų pavyzdžiu, nes susitarimą jau ketino atmesti. Net Japonija, kurioje buvo pasirašyta sutartis, persigalvojo. Trečiadienį, ES atsakomasis balsas gali dar labiau sustiprinti ryžtą ilgam pamiršti „ACTA“ įsigaliojimą.

Taip kad net JAU PASIRAŠIUS įstatymą bendru kelių valstybių susitarimu, jis gali būti ir atšauktas arba neratifikuotas.
Liaudis sukilo tada, galime sukilti ir dabar. Laimėti galima, ir tai jau įrodyta.

[Mama Smilga]

Pacituosiu Eimutę: "Vakar buvau Sėklelėje. Kol rinkausi sėklas, pakalbinau pardavėją. Jį juk sėklų rinkoje sukasi ir žino tas tendenscijas. Sužinojau, kad jie iš Rusijos tik pomidorų, agurkų ir paprikos sėklas užsisisako. Kitos nepasiteisino, nes žmonės nepirkdavo.
Lietuviška sėklininkystė sužlugusi visai, nes neatitinka ES standartų. Visos sėklų firmos Lietuvoje prekiauja olandiškomis, vokiškomis sėklomis.
Mūsų klimatui būtų geriausia vietinės sėklos. Dar iš latvių, estų, rusų. Deja, jų parduotuvėse nenusipirksi.
Visa ši situacija dar kartą patvirtina, kad: 1)būtina patiems užsiimti sėklininkyste 2) Tokius kaip Štarolis reikia gerbti, mylėti ir iš jo viską išpirkti, nes tai retenybė ir puikiai mums tinkantį, kol neturime savo adaptuotų."

[Mama Smilga]

Šiuo metu Europos Tarybos darbo grupėje žemės ūkio klausimais (sėkla ir augalų dauginamoji medžiaga, augalų veislių teisinė apsauga) vyksta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir tiekimo rinkai (toliau – reglamentas) projekto svarstymai. Reglamento projekte yra 7 nuostata, kad „atsižvelgiant į augintojų poreikius ir lankstumo bei proporcingumo reikalavimus, šis reglamentas neturėtų būti taikomas dauginamajai medžiagai, kuri skirta tik bandymų, mokslo ir selekcijos reikmėms, genų bankams ir keitimosi genetiniais ištekliais ir jų išsaugojimo (įskaitant išsaugojimą ūkiuose) organizacijoms bei tinklams, arba dauginamajai medžiagai, kuria asmenys, išskyrus profesionalius veiklos vykdytojus, keičiasi natūra.“.

Atkreipkim dėmesį:

bandymų, mokslo ir selekcijos reikmėms, genų bankams ir keitimosi genetiniais ištekliais ir jų išsaugojimo (įskaitant išsaugojimą ūkiuose) organizacijoms bei tinklams,

o štai čia apie poros sėklų keitimąsi su draugu:

arba dauginamajai medžiagai, kuria asmenys, išskyrus profesionalius veiklos vykdytojus, keičiasi natūra.“.

Man dabar įdomu, kodėl mes esame gąsdinami?

[saulius]

Manęs tai niekas kol kas negąsdina ir nesuprantu ko čia gąsdintis. Net nesigilinų į jų sprendimus ir nutarimus. Argi mes nežinom, ko mums reikia? Jeigu žinom ir reikia, tai ir darykim ką reikia, nesirūpindami kas ten ką sprendžia. O jeigu nereikia- tada jau kita kalba.

[nawjia]

Na, niekas mūsų negąsdino. Mes patys išsigandom čia kažkur išgirdę apie visokius panašius įstatymus, draudimus.

[saulius]

Būtent. Kaip gi galima išspręst problemą, kurią kuriam patys? Tiesiog jos nekurt.

[zoot]

Tai kovojam ar nekovojam ?

[saulius]

Darom ką reikia ir nesukam galvos. Net tų darytojų nėra, o tu ieškai kovotojų .

[lugne]

Gražvydas Jegelevičius:
Norintiems "susiorientuoti" sėklų politikoje ir sužinoti apie sėklų rinkos tendencijas. LRT radijo laidos nuorašas iš 2014 12 01. Interviu su austrų senovinių veislių apsaugos organizacijos "Arche Noah" atstove, vizito Lietuvoje metu. Straipsnis "Sėklos ir tradicijos" https://vienkartineplaneta.wordpress.co ... radicijos/
Laidos įrašas labiau mėgstantiems klausyti: http://www.lrt.lt/.../vienkartine_plane ... 2_01_16_03
Čia buvo kalbama apie Europines direktyvas. Yra tokios sąvokos kaip mažos pakuotės ir pan. Bet pas mus galioja tomis direktyvomis paremti mūsų įstatymai. Biurokratinių plyšių nelabai.
Kazimieras Lietuvis: "Apie šitos atstovės vizitą jau buvo kalbėta. Įsiminė tai, kad ji aplankė nemažai ūkininkų, organizacijų, ieškojo interesantų, bet nebuvo kas tuom susidomėtų ir pasiūlytų bendradarbiauti. Visi sėdi kaip špokai ir čirškauja , kad reikia nehibridinių sėklų ."
Valdas Stokna: "Tai to mes ir verti BARANAI Dalyvavau susitikime su Nižnik vargšė apvažiavo galimajs interesų grupes ir niekam naįdomu. O kai paprašiau mikrofino ir papasakojau apiribojimus 2012 m priumtus kurių net ES dar nėra ji negalėjo patikėti net kelis kartus perklausė..... "