GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Europos Parlamentas atmetė ACTA projektą
2012-07-05,


Europos Parlamentas atmetė prieštaringai vertinamą ACTA kovojimo už autorines teises projektą. Iš 754 parlamento narių vos 39 balsavo už, o nepasitenkinimą įstatymu pareiškė 478 nariai, likusieji išreiškė neutralią nuomonę arba balsavime nedalyvavo.

Pagrindinis ACTA rėmėjas iš Europos liaudies partijos Christofer Fjellner prieš balsavimą prašė atidėti jį iki Europos Teisingumo Teismo sprendimo dėl ACTA atitikimo ES sutartims. Europos Parlamentas tokiai jo pozicijai nepritarė.

„Labai džiaugiuosi, kad Parlamentas palaikė mano rekomendaciją nepritarti ACTA“, - po balsavimo teigė EP pranešėjas David Martin. Jis kartu teigė esantis susirūpinęs dėl per daug miglotų šios sutarties nuostatų, kurios gali pažeisti piliečių laisves, todėl būtina rasti alternatyvių būdų apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ES.

Gyventojai šį susitarimą vertino labai nepalankiai. Europarlamentarams buvo siunčiami nepasitenkinimo laiškai, pasirašinėjamos įvairios peticijos. Gatvėse dažnai būdavo surengiamos didelio masto protesto akcijos. Galima neabejoti, jog tai padarė svarią įtaką tokio sprendimo priėmimui.

Taigi ACTA susitarimas negali būti priimtas nė vienoje Europos Sąjungos šalyje, įskaitant ir Lietuvą. Lietuvos Europarlamentarai vieningai išreiškė nepritarimą ACTA projektui kiti savo nuomonės nepareiškė susilaikydami arba nedalyvaudami balsavime.

„ACTA“ įstatymo projektas buvo priimtas 22 parlemantarų šių metų sausio mėnesį, tačiau po visą Europą nuvilnijusios masinių protestų bangos, dauguma Europos Sąjungos šalių – narių nedrįso pasirašyti šio įstatymo projekto. Jei buvo nors vienos šalies „veto“, įstatymas negalėjo būti legalizuotas. Taip ir atsitiko, ir todėl jis buvo gražintas atgal. Dalis Europos Sąjungos bendruomenės didžiausią galvos skausmą Europos parlamentui sukėlė dėl skaitmeninių technologijų duomenų apsaugos įstatymo paketo skyriaus. Jie iš esmės nepritarė duomenų apsaugai, įslaptinimui ir kitiems sutarties punktams. Tačiau dėl vieno dalyko pavyko sutarti – protestuotojai paliko „atviras duris“ interneto paslaugų tiekėjams, kurie galėtų nelegaliai besinaudojančius svetimos nuosavybės teise interneto erdvėje, įskųsti policijai ar kitoms teisėsaugos institucijoms.

Parlamentarai taip pat buvo labai pikti dėl to, kad sandoriai dėl šio įstatymo priėmimo, įvairių sąlygų įteisinimo ir kitų formalumų, buvo slaptai vykdomi. O didžiausias šokas Europos parlamentą ištiko tada, kai „Wikileaks“ paviešino informaciją, kurioje paaiškėjo, kad svarstymai dėl „ACTA“ buvo aktyviai vystomi dar 2008 metais. Prancūzijos atstovas Europos parlamente, Kaderas Arifas, atsakingas už sutarties vertinimo aplinkybes, sausio mėnesį atsistatydino, nes atmestinai vykdė derybas dėl „ACTA“.

Balandį, Europos duomenų privatumo priežiūros institucija („Europe’s top data privacy watchdog“), Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnai („European Data Protection Supervisor“), kritikavo kovos su piratavimu priežiūros susitarimą ir perspėjo, kad šio įstatymo priėmimas internete gali sukelti neregėto masto atgarsį bei pažeis asmens teises į privatumą interneto erdvėje.

Kadangi vis daugiau ir daugiau spaudimo buvo kraunama dėl Parlamento pakartotino sprendimo „ACTA“ atžvilgiu, Europos Komisija, institucija, atsakinga už derybas ir įstatymo likimą Europos Sąjungos lygmenyje, paprašė Europos Teisingumo Teismo pateikti savo nuomonę ir ragino Parlamentą laukti priimto sprendimo. Tačiau Europos liaudies partija trečiadienį ryte sušaukė balsavimą dėl to, kad reikia atidėti „ACTA“ įstatymo svarstymą , kol Europos teisingumo teismas nepateiks savo teisinių vertinimų. Tačiau šios partijos noras neišsipildė. 420 parlamentarų nepritarė jų norui ir 255 buvo „už“.

Nepaisant negrįžtamo šio įstatymo atmetimo, Europos Teisingumo Teismas vis dar vertina „ACTA“ suderinamumą ar nesuderinamumą su Europos Sąjungos teisine baze. Tačiau tai tebėra akademinis vertinimas, neturintis realios įtakos, kadangi sprendimas jau priimtas.

Tarptautinis „ACTA“ susitarimas gali įsigalioti tik jei jis bus ratifikuotas šešiose iš 11 jį pasirašiusių šalių: ES, Australija, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Meksika, Marokas, Naujoji Zelandija, Singapūras, JAV ir Šveicarija. Tačiau, Meksika ir Australija ir Šveicarija atrodo nebeseks jų pavyzdžiu, nes susitarimą jau ketino atmesti. Net Japonija, kurioje buvo pasirašyta sutartis, persigalvojo. Trečiadienį, ES atsakomasis balsas gali dar labiau sustiprinti ryžtą ilgam pamiršti „ACTA“ įsigaliojimą.