Tai gal pradėkim užsiimt sėklininkyste?

[Eimutė]

Modestui. Žmonės savoką spieška naudoja pavadindami ankstyvas bulves, bet dažnai po to slepiasi tam tikra veislė. Lapelių kaime Spieškomis vadina akstyvas bulves šviesiai rausva odele, vidus baltas, pailgos. Gumbai neužauga itin dideli. Labai gero skonio. Linkusios subyrėti. Bet jų jau mažai kas turi. Jos labai būna mėgstamos kolorado. Manau, tai yra senovinė veislė. Ne iš tų, kurias buvo galima nupirkti parduotuvėse. Jas būtų įdomu pauginti pagal GŽ, gal jos dar gražiau atsiskleistų.

[saulius]

Nu va, prašom, imkit ir auginkit.

[zoot]

Auginau spiešką/. Kadangi linkęs tukti bulvių iš viso neauginu persimetu ant ropių griežčių kopūstų

[zoot]

Jei labai reikia pasistenčiau gauti maišą.

[saulius]

Šiaip bulvės nėra mūsų paveldas, tai aš jų labai ir nesureikšminu. Nu bet kam patinka- auginkit, paklausa yra. Bet yra kur kas svarbesnių, beveik išnykusių kultūrų. Pvz. rugiais, linais niekas kažkodėl nenori užsiimt.

[zoot]

Tai dugelis net nežino kad dabar rugiai ne rugiai. O senūjų nelikė.

[saulius]

Taigi likę. Tik vieną veislę atidavėm Braziuliui, tai likimas neaiškus, o kita pas mane auga.

[zoot]

Žinoma. Nepasėjo.

[Laurynas K.]

Senojo genofondo, tai čia turima omenyje tipo Lietuvos, šio krašto ar kaip?
Mano pirminė idėja buvo susirinkti nehibridines rūšis, senąsias ar ne, iš viso pasaulio, ir jas jas bandyti auginti pas save, pradžioj. Atrinkti kas tinka, kas netinka. O įvairovę pasirinkau irgi plačią, ir daržovės, ir grūdinės kultūros, ir medžiai, kurie turi kažkokią vertę - valgymui, medicinai, dažam ir pnš. Tai dabar situacija tokia, jog turiu sėklų krūvą ir nežinau ar pajėgsiu viską susodinti ) Todėl bandau po truputi, kad nepritrūktų niekam dėmesio.
iš grūdinių pirmai sėjai turiu avižų, kviečių įvairių, ryžių, balandų, burnočių,sorų.
Žinau, kad dauguma ale mūsų klimatui nelabai tinka, bet juk augalai per generacijas linkę prisitaikyti, todėl įdomu viską išbandyti.
Ropių Wilhelmsburger Rutabaga iš rareseeds gavau, nežinau kokias jūs ten išsirinkot, Sauliau

[saulius]

Su Lietuvos genofondu sunkoka, nes nelabai kas originalaus likę. Bet Lietuvoj buvo auginama daug kaimyninių kraštų populiacijų, pvz. kopūstai, agurkai, tos pačios ropės- tokie patys buvo tiek Lietuvoj, tiek kaimynystėj. Na, ne visai tokie patys, vos ne kiekvienam kaime skirtingi, bet skirtumai neesminiai ir tokie dalykai kaip vietinės populiacijos susikuria per laiką, dėl izoliuotos aplinkos. Taigi reikėtų orientuotis į šiaurinį asortimentą ir šiaurines veisles (populiacijas). O toliau jau pagal kiekvieno sąlygas. Pvz. vieniems kopūstams reikia daugiau drėgmės, kitiems mažiau, vienos bulvės geriau auga smėly, kitos moly ir pan.
Tavo pirminė idėja nereali ir apie jokią sėklininkystę čia negali būt kalbos. Kaip kolekcionavimas- taip, bet ne daugiau. Pabandyk įsivaizduot dešimtis skirtingų kultūrų ir kiekvienos kultūros šimtus skirtingų veislių, kurių dalis tarpusavyje dar ir kryžminasi, viename sklype, nors tai būtų ir 100 ha. O paskui pabandyk įsivaizduot po kiek egzempliorių kiekvienos veislės galėtumei augint? Bet po 1000 galėtumei? Ar bent po 200? O su mažesniais kiekiais neįmanoma jokia sėklininkystė. Iš ko atrinkt? Čia būtų paprastas dauginimas, ko mums reikėtų vengt.
Pats pavadinimas Rutabaga reiškia griežtį, ropė vadinama Turnip. Bet rareseeds mums reikalingų ropių nėra, senoviškų šiaurietiškų griežčių irgi.