GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Labai gerai pastebėjai dėl daržovių protėvių gyvenimo, t.y. dėl prigimtinių poreikių.

O dėl žolėdžių tankumo yra kažkokių duomenų, tik dabar tiksliai nepamenu. Bet čia kaip su statistika- pats tankumas ploto vienete ne kažin ką pasako apie mėšlo kiekį ant dirvos. Kur ka daugiau pasako žolėdžių gyvenimo būdas. Jie ganėsi tūkstantinėmis ir dešimtūkstantinėmis bandomis, po bangos praėjimo likdavo beveik ištisas mėšlo sluoksnis. Jeigu banda praeina vasarą - per mėšlą vėl auga žolė, jeigu žiemą - nesuėstą žolę sumina ir užkloja mėšlu.

Palauk, o kodėl rašai,kad auginti tradiciniame, mėšlu tręštame darže kopūstai bioaktyvių medžiagų sukaups mažiau? Čia dėl to, kad dirva kasinėta?

Dėl to, kad mikrofloros tradiciniame darže mažiau.

Taip, gilus kasimas nutrauko grybienos gijas ir palaidoja oganiką skaidančius ir tuo augalą maitinančius mikrobus.

Bet mėšlas tik papildomos mikrofloros atneša.

Tai žiūrint kokį daržą laikysim tradiciniu. T.y. kokius laikus laikysim "tradiciniais". Jeigu mėšlas užariamas- bus viena situacija, o jeigu paviršiuj- visai kita.

Bet aiškėja, kad to mėšlo galima ne vien kaip "starterio" vos-vos pakrapyti praskiesto. Žinoma, paviršiuje, ir derinant su augaliniu mulčiumi.

Iš tikrųjų mėšlu galima mulčiuot "pilnu tempu". Jeigu tik jame pakankamai sudėtingų angliavandenių- celiuliozės ir lignino, kad būtų iš ko gaminti anglies dvideginį.

Pakankamai nesuirusių augalų liekanų yra visų žolėdžių mėšle. Ar kalbi apie kraiko likučių mėšle pakankamą kiekį?
Ir kaip su tuo baisiuoju nitratų pertekliumi, jei mulčiuosi mėšlu pilnu pajėgumu?
Išsigulėjęs du metus, tai mėšlas jau kaip kompostinė žemė. Bet šviežiame juk pilna virškinančių mikrobų.