GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Manau, kad tokia tema jau pribrendo ir apie tai reikia kalbėt rimtai. Nes dabar "gamtinių žemdirbių" pridygo kaip grybų po lietaus ir jau mažai kas susigaudo kas ta gamtinė žemdirbystė ir kada ji gamtinė, o kada ne gamtinė. Lyg seniai buvo aišku, kad gamtinė žemdirbystė - tai toks žemės naudojimo būdas, kuriam gamta nesipriešina. Ir lygiagrečiai visa gamtinė žemdirbystė jau beveik sutapatinta su daržininyste ir sodininkyste.
Bet pirmiausia reikia išsiaiškint ką reiškia pats žodis "žemdirbystė". Juk tai žemės dirbimas. O jeigu mes žemės nedirbam, tai kokia čia žemdirbystė? Nu gerai, kažkada priėjom išvados, kad "žemdirbystė" - tiesiog patogus žodis, reiškiantis ūkininkavimą, žemės ūkį. Maždaug: gamtinė žemdirbystė- tai toks ūkininkavimas, kai paisoma gamtos taisyklių ir kuriam gamta nesipriešina. Bet tai jūs man pasakykit, kurioj čia vietoj atsiduria daržininkystė? Lieka vienintelis "kabliukas": mūsų daržininkystė gali būt vadinama gamtine todėl, kad žemdirbio vaidmenį joje atlieka gamta. Gamta kuria dirvožemį ir t.t. Bet taip yra visose žemdirbystės srityse: ir sodininkystėj, ir gyvulininkystėj, taigi, čia nieko naujo. Toliau: visas ūkio sritis galima nesunkiai "pritempt" prie visiško gamtiškumo, išskyrus daržininkystę. Tą daržininkystę, kuri dažno "gamtininko" galvoje yra prioritetinė GŽ sritis. Gamta nesipriešina nei sodininkystei, nei gyvulininkystei- tinkamai sutvarkytos šios sritys "sulaukėja", taigi, galima sakyt, kad iš prigimties yra gamtiškos. O pabandykit palikt be priežiūros daržą ir pamatysit kokiu gamtišku jis taps. Taigi, jeigu jau kalbam apie gamtinės žemdirbystės sritis ir dėliojam jų priorotetus, tai daržininkystė atsiranda pačioj paskutinėj vietoj. Tiek ūkininkavimo gamtiškumo, tiek maisto gamybos prasme. Teks pradėt prioritetus dėliot teisingai, sąžiningai, o daržininkystę vertint kaip labai abejotinai gamtišką ž.ū. sritį. Visom prasmėm.

Jei liesime pačias daržo kultūras, tai jos kai kuriose klimato juostose gyvuoja be žmogaus pagalbos. Ir nemanau, kad kažkuo skiriasi obuolio, persiko nusiskynimas ir dėjimas į burną - ir kokio agurko, dumplainio vaisiuko. Pomidorai dabar pas daugelį kompostinėse dygsta... Svogūnų laiškai irgi be pagalbos pavasarį lenda, galima nusirėkšti užkandai, jei avitaminozė užpuolė.

Kai iš raciono išmetama daug maisto produktų dėl įsitikinimų (būtent dėl įsitikinimų - ne iš būtinybės, ne dėl sveikatos ar biednumo), bet norisi kažką valgyti ir visgi likti "arčiau gamtos", tada ir tampa daržovės pagrindiniu maisto produktu.

Kai kuriuose klimato juostose - būtent. O pas mus vos keletas be intervencijos gyvuoja. Ir tai ne maistinių, o daugiau prieskoninių.
Aš jokiu būdu ne prieš daržus, pats ruošiuosi smarkiai didint jų plotą, nors kartu mažint asortimentą. Tiesiog dėl pačių sąvokų. Nevadinu gi savo triušių voljero gamtišku, nes ten viską kontroliuoju aš, o ne gamta. Tai ir daržus nelabai išeina dabartinėj situacijoj.

Spėju, daržų plotai didės tik pašarinių kultūrų sąskaita?

Ne, maistinių. Kopūstų ir ropių.

Nu bet čia universalios kultūros, tiek maistinės, tiek pašarinės. Šiaip visos racionalios (protingos) kultūros būdavo universalios. Laikas gi ateit į protą pagaliau.

Jo čia vienas su moliūgu ant galvos gi pavyzdį pateikė neva mūsų ropės pašarinės.

Kas toks ir kokį pavyzdį?

http://www.balsas.lt/naujiena/542918/zm ... de-tyrimas
Rašo:nuo žemdirbystės eros pradėjo žmonių smegenai mažėt Ar jos atrofuojasi nuo krakmolo ar nuo to, kad maisto beveik visad užtenka? Tipo nebereik sukt galvos..

Gal ir nuo to, ir nuo to. Ir dar, galbūt, nuo cholesterolio trūkumo. Juk manoma, kad būtent cholesterolis padarė žmogų žmogumi, davęs daug statybinės medžiagos smegenims.