GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Tai rodo, kad storiausias mėšlo sluoksnis ne ten, kur "prabėgo", ir net ne ten, kur ganėsi. O ten, kur prigulė nakvot. Juk ryte laisva banda jau nueis tolyn. Žolėdžiai labai neramūs - jie gi nesitrina toj pat vietoj, o vis eina ir eina, skabydami, kas skaniau. Juo labiau, turėjom mūsų forume liudijančių, kad neėda žolės toj vietoj, kur gulėjo šviežias mėšlas. Bent tą pat sezoną tai tikrai neėda.

Geras pastebėjimas dėl nakvojimo. Bet laisva banda gula vėlai, o kyla anksti, t.y. daugiau juda, nei miega. Nu ir per dieną kelis kartus dar prigula atrajot, bet vis kitose vietose. Jūsų atvejis biskį kitoks, nes gyvuliai tiesiog buvo kažkurį laiką laikomi vienoj vietoj, galbūt ilgiau nei patys būtų ten buvę. Todėl ir mėšlo susikaupė daugiau.
O kad neėda žolės kur šiko, tai tam nereikia jokių liudijimų, čia taisyklė. Bet ėda kitos rūšys. Pvz. po karvės karvė neėda, o arklys ėda.
Bet tai kaip apskaičiuot, koks sluoksnis ar kiekis mėšlo likdavo po gyvulių? Pagal suėdamo pašaro kiekį?

Mėšlo kiekis, kurį palieka po nakties sotus gyvulys. Ir tankis, kokiu suguls laisva banda. Viskas.

Ir tai bus "gamtiškas" mėšlo kiekis vienoje vietoje per metus? Dar reikėtų žinot (numanyt) kiek bandų per tą pačią vietą pereina per sezoną. Juk stepėj buvo daug rūšių žolėdžių, po karvių galėjo eit arkliai, dar visokių ten raguočių. Jaučiu, reiks, Zimovui rašyt, gal tas ką žinos...

Žinoma, ne per vieną dieną duomenis surinksim. Bet reikia daryt. Nes jei lauksim, kol ateitis parodys...

Tarkim, galima būtų skaičiuoti taip: mėšlo kiekis, gautas iš VISO tame pat plote užaugusio pašaro. Bet mes nežinome, koks buvo pievų produktyvumas! Jei po vienos nakvynės ketvirtį amžiaus žolė auga iki nosies... Ten ir žolių sudėtis keisis - atsiras salieriniai, dilgėlės, kanapės...

O kad neėda žolės kur šiko, tai tam nereikia jokių liudijimų, čia taisyklė. Bet ėda kitos rūšys

Man atrodo, kad čia dėl vidaus parazitų, bet čia tik mano spėjimas.

Ne spėjimas. Tada gyvuliai ir kenčia nuo parazitų, kai ganosi tose pačiose vietose. Dėl to mūsų sąlygomis ganyklas reikia keist: kas keli metai perart ir persėt. Ne tik dėl to, bet ir dėl to. Va tau ir GŽ. Reikia plotų.

savo laiku močiutė pasakojo kaip buvo naudojamas mėšlas ganyklose
ankstyvą pavasarį kai sniegas dar nebaigia tirpti yra primėtoma mėšlo ant pievos. po kurio laiko - kol dar nesuželia žolė - mėšlo gabalai nurenkami. dėl tokio "apdorojimo" žolė būdavo daug vešlesnė ir didesnė.

Geras variantas, tik darbo daug dideliam plote.