Pasidalinsiu ir aš savo pirmąmečiais GŽ džiaugsmais ir vargais. Nors ir daržininkystės patirtis tik tokia, kad vaikystėje norėjosi vis pasprukti nuo daržų ravėjimo, kasimo, sėjimo ir pan., tad jau atsisėdus "and savo užpakalio" pasirodė priimtiniau viską nusipirkti, kol nesuvokiau, jog visas maistas pasidarė kažkoks beskonis, pomidorai bekvapiai ir pan. Tad įsikūrę savo namuose puolėme pratintis prie daržo, kadangi darbas dėl darbo manęs nežavėjo, atradau Kurdiumovą, o paskui ir lietuvišką GŽ bei šitą forumą. Čia jau nukrypau
Bandžiau darytis daržo planelį ir iš anksto numatyti ką kur sėsiu, dabar matau, kad reikėjo dar ir sėjos datą įsivesti, nes jau nepamenu kas ir kada buvo sėta/ sodinta. Gal ateityje, kai jau bus daržininkavimo patirties, to ir atsisakysiu, bet šiai dienai, matau, kad man to reikėtų.
Bulves sodinome į vėlėną, gana vėlai- gal gegužę. Pjovėm kartone ir vėlėnoj skyles, metėm po sudygusią bulbikę ir dėjom at viršaus šieno. Jo užteko ir vasarą dadėti nereikėjo- nepuvo, o kasant bulves apačioje viskas kvepėjo mišku. Na, bulvių maro neišvengėm
, tad bulves teko nukasti gerokai anksčiau, nei reikėtų tai daryti. Buvome pasodinę nepilną šimtą bulvių, nukasėme nedaug- gavosi tik du dideli kibirai (gal kokie 40-50litrų). Labai daug mažų (nespėjusių užaugti bulvyčių), padariau klaidą, kad jas sugalvojau skusti prieš virdama
Pažaliavusių nebuvo. Ant krūmo irgi buvo visaip- nuo dviejų bulvių iki 8-10. Skonis bulvių kažkoks kitoks, nei, kad valgėm prieš tai, kas įstrigo, tai, kad jos buvo gana tvirtos (kietos) ir nors normaliai auginamos po virimo gana kričios buvo, mums taip nesigavo- ir po virimo gana gerai laikėsi. Veislės nežinau.
Kitąmet reikė bandyti bulves sodinti dar balandžio mėn., šiemet jau viskas užmulčiuota, tai žemė gal neįšals smarkiai- gal išvengsime ligų ir spės užaugti. Reikė dar pakovoti su varpučiu- nenorėjo jis šiemet užleisti savo pozicijų.
Pirkome kopūstų (vasarinių ir žieminių) daigų po 10 vnt, tai pasirodo, kad pusė žieminių buvo pamaišyta su vasariniais, tad žieminių už
augo tik, berods 5 galvos, o kiti - vasariniai
Va tau ir pirk, žmogau
. Žieminių viena galva įspūdingo dydžio ir svorio, reikėtų pasverti, bet rankos iki to neprieina. Mulčiaus kopūstams reikėjo damesti ir ne kartą. Buvo užpuolę kopūstinių drugelių vikšrai, tai padariau "nusikaltimą", kad išgelbėčiau kopūstus- apipyliau miltais (kažkur šiame forume radau tokį patarimą), vikšriukams nepatiko- kaip dingo, tai taip ir nebeatsirado daugiau
Nors šliužiukus dar ir dabar, pjaustant kopūstus, prie koto reikia parankioti
Bet galima uždėti pliusą prie kopūstų, o kadangi juos mėgstame, tai sodinsime (ir vėl ko gero daigus pirksime
) ir kitąmet.
Kažkodėl vėl nepasisekė su kalafiorais- iš 10 daigų galvas (ir tai nedideles) sudėjo tik 2
reiks dar pasimokyti, nes ir praeitais metais (be GŽ), man niekas nesigavo su jais
Šiemet nusipirkau kažkokių žemaūgių šparaginių pupelių, nepamenu, kiek ten pakelyje jų buvo, bet lysvėj išdygo gal tik 6 krūmeliai, kitas pasiėmė kurmiai. Kadangi pirmą kartą auginau, tai neturiu su kuo palyginti, nei skonio, nei derlingumo, bet krūmeliai buvo žemi ir parišinėti nereikėjo. Žalių paragauti nespėjome- dalį sumečiau į šaldiklį, dalį užsimarinavau, nes iš esmės, dėl to ir auginau- labai skanu marinuotos šparaginės pupelės
Agurkus sėjome tiesiai į dirvą, kartu su saulėgražom- turėjau kvailą viltį, kad jie norės į jų kotus lipti. Nenorėjo
, teko priverstinai kabinti. Supratau, kad jei leisti agurkams lipti į aukštį, tai tų kelių ssaulėgržų lysvėj ryškiai per mažai, kitiems metams reikės vyro prašyti kokį karkasą kad pagamintų. Mulčiuoti lysvėj gulinčius agurkus buvo gana sudėtinga, todėl link rudens mulčiaus jiem jau trūko. Už tai saulėgražų galvos KOKIOS už
augo Agurkus ir valgėm, ir raugėm, ir marinavom. Užteko.
Morkų pasisėjome vieną lysvę (apie 9m ilgio), kaip ir cilindrinių burokėlių (juos atradau dar pernai). Galvojau palikti žiemai lysvėj, bet kažkaip neišdrįsau, tad išsiroviau. Gal visai žiemai neužteks, bet tikrai pirkti nereikė ilgą laiką. Mulčiau buvau užmetusi iš pavasario didelį sluoksnį, tai vasarą damesti jo nereikėjo- užteko iki rudens. Kas buvo blogai- morkas užpuolė arba morkinė musytė, arba erkutė (tiksliai nežinau kuri), tai ir morkų prisiroviau visokių- ir tiesių, ir kreivų, ir pirštuotų
, grąsinausi šiemet morkas iš rudens pasisėti, bet neužteko laiko.
Burokėlius prisimarinavome iki soties ir dar kažkiek pasilikome žalių. Irgi už
augo įspūdingų dydžių
Užsakitau, kitiems metams morkoms ir burokėliams palieku tas pačias lysves.
Pomidorus lauke užpuolė maras, sunyko per kelias dienas ir paragauti neteko. Šiltnamyje irgi bandė tas niekadėjas suktis, bet, ko gero, išgelbėjo lapų nuskabymas. Tad valgėme pilna burna, marinavome, darėme drebučiuose ir dar kiek teko išmesti, nes nespėjome valgyti ir vaisiai pradėjo pernokę pūti net ir ant šakučių. Šiltnamį teko mulčiuoti papildomai kelis kartus. Kitąmet reikės šilnamyje pomidorus sodinti rečiau, gal ir ligos ne taip puls.
Salotos ir ridikėliai
augo labai greitai, o ridikėliai labai dideli ir visiškai netušti buvo. Tik, kad šiemet man jų paragauti neteko, nors grąsinausi valgyti visą vasarą.
Laistyti daržo ir šilnamio praktiškai nereikėjo- gal tik kelis kartus per pačius didžiausius karščius.
Toli man dar iki ropių ir kitų, man egzotiškų, daržovių. Reikėtų perprasti bent tas, kurias valgau ir kurios žinau skanios man yra. Bet iš esmės, tai GŽ likau petenkinta ir stengsimės taip tęsti toliau ir mokytis bei tobulėti
Dar matau klaidą: palikau per didelį kiemą- daržą pasidariau gana toli nuo namo, reikės kitais metais bandyti priartinti- pomidorus bandysiu sodinti į velėną padarydama kelias lysves arčiau, vaismedžius, ko gero teks iškelti, nes kiek supratau, jiems gruntinis vanduo pas mus per aukštai. Tad po truputį daržas turėtų "ateiti" šiek tie arčiau namuko.