Sava valiuta
Posted: Mon Feb 22, 2016 11:21 am
Skaitant forumą ir bandant sistemiškai suformuluoti, kaip būtų įmanoma įvykdyti visas keliamas užduotis tolimesniam GŽ progresui, kilo mintis iš senesnių temų konteksto, kurią patobulinus, manau, galima būtų nušauti labai daug zuikių. Kadangi, ko gero, visi supranta, kad pavieniui mes ne armija ir esam silpni, o vienijimuisi ir bendram darbui kyla daug lygybės, nelygybės klausymų, kaip išeitį matau štai tokią schemą:
Visų pirma, reikia turėti tarpusavio atsiskaitymo valiutą. Neišsigąskite, mes negamintume, neužsakinėtume jokių sudėtingų aparatų pinigams gaminti, tiesiog pasinaudotume banku gudrybių, pvz., ir įsteigtume sąskaitas, r gal dar čekių variantu būtų galima naudotis, ir tai nėra neteisėta ar nelegalu, nes savo valiutą turi kazino, „maximos“ ir daugybę kitų. Kaip galėtų atrodyti pats procesas? Kadangi dvaro sukūrimas yra per sunkus uždavinys, mat nėra priemonių jam įsigyti, pradžioje įsteigiame „dvaro sandėlį“. Kam jį steigti, ir kodėl dvaro? Dabar įsivaizduokite procesą: visi GŽ augintojai savo perteklinę produkciją atiduoda į sandėlį, o už tai administracija jam išrašo atitinkamą kiekį valiutos už jo gaminį, tuomet su šia valiuta jis gali įsigyti kitų produktų iš sandėlio ar tiesiai iš kito žemdirbio. O jeigu atsiranda kažkokio produkto perteklius sandėlyje, jis būtų parduodamas už eurus, o eurai eitų į dvaro fondą. Fondo paskirtis pradžioje būtų dvaro įsigijimas, po to jo augimas, naujų veislių pirkimas ir t. t. To svarba, manau būtų visiems aiški. Aiškumas yra labai svarbu, nes dėdami į dvaro sandėlį, jūs jau būtumėte būsimi dvaro akcininkai ir bendruomenės nariai, todėl kiekvienam būtų aktualiau į dvaro sandėlį daugiau įdėti, nei iš jo paimti. Ir atitinkamai būtų kita žemdirbių pusė, kuriems nereikia jokių kooperatyvų, dvarų ir bendruomenių, jie tiesiog norėtų parduoti ar pirkti, todėl tokiems netūrėtų būti aktualu dėti į sandėlį. Viską būtų įmanoma realizuoti per kažką panašaus į internetinę parduotuvę, kurioje būtų žemėlapyje matomi ūkininkai jų produkcija, kiekis, galimybės.
Tai štai kokia idėja, aišku, ją reikėtų tobulinti, detalizuoti ir, žinoma, jau gyvai.
Visų pirma, reikia turėti tarpusavio atsiskaitymo valiutą. Neišsigąskite, mes negamintume, neužsakinėtume jokių sudėtingų aparatų pinigams gaminti, tiesiog pasinaudotume banku gudrybių, pvz., ir įsteigtume sąskaitas, r gal dar čekių variantu būtų galima naudotis, ir tai nėra neteisėta ar nelegalu, nes savo valiutą turi kazino, „maximos“ ir daugybę kitų. Kaip galėtų atrodyti pats procesas? Kadangi dvaro sukūrimas yra per sunkus uždavinys, mat nėra priemonių jam įsigyti, pradžioje įsteigiame „dvaro sandėlį“. Kam jį steigti, ir kodėl dvaro? Dabar įsivaizduokite procesą: visi GŽ augintojai savo perteklinę produkciją atiduoda į sandėlį, o už tai administracija jam išrašo atitinkamą kiekį valiutos už jo gaminį, tuomet su šia valiuta jis gali įsigyti kitų produktų iš sandėlio ar tiesiai iš kito žemdirbio. O jeigu atsiranda kažkokio produkto perteklius sandėlyje, jis būtų parduodamas už eurus, o eurai eitų į dvaro fondą. Fondo paskirtis pradžioje būtų dvaro įsigijimas, po to jo augimas, naujų veislių pirkimas ir t. t. To svarba, manau būtų visiems aiški. Aiškumas yra labai svarbu, nes dėdami į dvaro sandėlį, jūs jau būtumėte būsimi dvaro akcininkai ir bendruomenės nariai, todėl kiekvienam būtų aktualiau į dvaro sandėlį daugiau įdėti, nei iš jo paimti. Ir atitinkamai būtų kita žemdirbių pusė, kuriems nereikia jokių kooperatyvų, dvarų ir bendruomenių, jie tiesiog norėtų parduoti ar pirkti, todėl tokiems netūrėtų būti aktualu dėti į sandėlį. Viską būtų įmanoma realizuoti per kažką panašaus į internetinę parduotuvę, kurioje būtų žemėlapyje matomi ūkininkai jų produkcija, kiekis, galimybės.
Tai štai kokia idėja, aišku, ją reikėtų tobulinti, detalizuoti ir, žinoma, jau gyvai.