GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

GŽ plėtrai labai svarbu, kad jos gaminami produktai būtų realiai pranašesni už tradiciškai ar ekologiškai auginamus. Pabandykim pažiūrėt kas čia gaunasi.
Kuo skiriasi ekologiškos ir "gamtiškos" daržovės? Būkim sąžiningi- nuo ekologiškų šiek tiek skiriasi. Kai kurios. Bet tik šiek tiek, ne dvigubai ar trigubai. Norint, kad daržovės reprezentuotų mūsų žemdirbystės kryptį, reikėtų labiau susitelkt su tokiomis jų rūšimis, kurios taip auginant realiai būna geresnės ir augint tas, kurios tradiciškai neauginamos ar iš viso išnykę iš rinkos ir daržų. Štai dabar pradedam ropių programą- daržovė sunki, auginimas sudėtingas, bet čia mums konkurencija kol kas negręsia.
Vaisiai. Apleistam kaimo sode ar GŽ sode - jokio skirtumo. Vėlgi, koziris- tik kažkokiosmkitokios formos, nauji skoniai, naujos (arba senos ir pamirštos) savybės.
Karvių pienas. Kuo skiriasi bet kokio smulkaus ūkio pienas, kur karvės ganosi ant žolės, nuo "GŽ pieno"? Šiai dienai niekuo. Norint, kad pienas būtų realiai geresnis, ir ne šiek tiek o ženkliai, reikia laikyt atitinkamas karvių veisles, parinkt ganyklas, vandenį, žiemą atsisakyt uždarų tvartų ir pan. Mažuose ūkiuose tai labai sudėtinga, dideliuose realu.
Ožkų ir avių pienas- tie patys kriterijai, tos pačios priemonės.
Mėsa. Jautiena nesiskiria niekuo, visi jaučiai ėda žolę. Gerai, "GŽ jaučiai" negauna grūdų- nedidelis, bet privalumas. Kiauliena. Gali skirtis labai smarkiai, bet... reikia ekstensyvių veislių ir ganyt lauke. Situaciją visi žinom. Išeitis: galingi ūkiai, kurie gali sau tą leist. Kitaip mūsų kiauliena niekuo ne kitokia nei ekologinių ūkių ar bet kokios kaimo bobutės. Paukštiena: gali labai skirtis, gali nesiskirt. Reikia augint ne krosinius broilerius, o specialiai kuriamus metisus arba stambesnes veisles. Taip pat pašarai, laivė ir pan.
Kiaušiniai. Gali labai skirtis, gali niekuo nesiskirt. Paukščių veislės, ganyklos ir pan.
Žodžiu, matom, kad "GŽ auginimo būdas" ar "GŽ kokybė"- tik tušti žodžiai, jeigu nepildomos konkrečios sąlygos ir produktas nesigauna realiai, bet kam juntamai pranašesnis. O čia jau reikalinga bendra strategija.

GZ auginimo budas+atrinktos geriausios veisles+sudarytos palankiausios salygos=rezultatas
ar kazka praleidau?
privalumas,kai yra daugiau dalyviu galinciu pasidalinti patirtim,ir dar vienas ryskus privalumas naujokams-pradejusiems GZ,prisijungimas prie bendraminciu.

Dėl pieno toks pastebėjimas - kiek teko susidurt, turbūt 95 proc. karvių gauna grūdus ir runkelius, bet kuriam kaime, pas bet kurią bobutę. Kaip tai įtakoja pieno kokybę ir kiek "begrūdis" pienas realiai geresnis - klausimas atviras.
Koziris būtų karvių laikymas ne po vieną (psichologija - "laimingos karvės), ne pririštos, ne tvarto režimu žiemą - bet čia skirtumai tik nuo mažiukų, dideli daug kas taip laiko. Nuo didžiųjų skirtumas - pašarai?
Galbūt didesnėms bandoms įmanomas ganymas su piemeniu? Ar tai turi prasmės?

Sauliau,noriu paklausti tavo nuomones:
ar is GZ galima viskuo apsirupinus,dar gauti pajamu?ir konkreciai,siai dienai,is ko?
ar gali pateikt pvz;ka augintinti,kiek investuoti(laiko ir pinigu),kiek preliminariai tiketis grazos?ir pan..

Jurga,pagrindinis skirtumas tarp didziuju(pelno siekeju)augintoju ir GZ,manau,butu tai,kad didieji siekdami didesnio pelno naudoja papildus(nuodus),o mazieji siekdami pragyvenimui saltinio, rupinasi kokybe,ir ju sazininguma vertinantys pirkejai zino ka perka.
mano nuomone,arteja luzio taskas,kai vertybes zmoniu keicia krypti.

Bijau, kad begrūdis pienas nėra geresnis. Nu yra vienas kabliukas dėl omegų santykio, tas pats kur ir vištų kiaušiniuose. Kur tik grūdai- ten tas santykis blogėja. Kažkur forume yra straipsnis ar lentelė. Bet čia vienas specialistas sakė, kad omegų santykis nepereina iš pašaro į pieną, mėsą ar kiaušus tiesiogiai, pereina tik sočiųjų - nesočiųjų r. rūgščių santykis. Tas irgi būtų geras koziris. Geras koziris būtų veršiukų laikymas su mamom, irgi iš laimingų karvių serijos. O didieji ūkiai šeria šienainiu ir silosu, tas blogina pieno kokybę (bent jau skonį tai tikrai). Runkeliai irgi. Su piemeniu ganymas turi prasmę: jeigu dideliuose plotuose, tai realią, jeigu tik savose ganyklose- daugiau sentimentalią.
Albertui. Aišku, kad galima. Ir reikia. Iš to, kas tau labiausiai patinka. Jeigu darysi ne kas patrinka, o kas "apsimoka"- geriau nedaryk, nes pinigų jeigu ir bus, kokybės ir džiaugsmo iš to darbo tikrai nebus. Juk bet kokį maistą kažkas valgo, tai reiškia, kad perka. ir t.t.

domina ozku ukis,surio gamyba,ir ozkienos troskinys.
o isbandyti teks visa ivairove savo seimos mitybos racione.
del pardavimu,manau,reiktu kooperuotis su artimiausiais(kaimynais) bendraminciais,todel ir ieskau info apie kitu veikla.
ar jusu tarpe vyksta kazkas panasaus?ar kol kas individualiai verciates?

Taigi matai, bandom kalbėt apie organizavimąsi (ne tik dėl pardavimų), o kol kas individualiai.

Ar GŽ kokybė iš esmės labai skirtųsi nuo tarkim Ilzenbergo dvaro, ar būtume tiesiog konkurentai?

Žiūrint ko. Salotų su ridikais aišku, kad nesiskirtų. O pieno, kiaulienos (jie ir neaugina, bent taip žadėjo), kiaušinių galima padaryt ryškų skirtumą. Reikia ir lošt ant tų produktų, kurių skirtumas gali būt ryškus.