Grambuoliai, karkvabaliai

[saulius]

Medis nemiršta, tik suvargsta kažkiek. Vaisių, jei visai nugraužia, tais metais neduoda. Bet aš niekad nemačiau grambuolių nugraužto medžio...

[Laimis Žmuida]

Tai jei tu nematei, tai gal ir nebūna taip, kad visai nugriaužtų? Gal čia perdėta baimė? Na, ta prasme, kad derliaus 10 procentų yra apgriaužiama visur ir visada. Net gamtoje yra kirmėlių, grybų, virusų, parazitų ir t.t. Tobuliausioje sistemoje vis tiek yra šiek tiek apgriaužiama. Neapgriaužiama yra tik kokioje nors hidroponikoje. Ten šiltnamiai apsaugoti nuo vabzdžių įskridimo ir ten niekas negriaužia. ŠIandieninis žmogus ir ūkininkas tikisi, kad ir darže ar sode nebus apgriaužtas nei vienas lapelis kaip ir hidroponikos sistemoje. Bet juk gamtoje to nebūna. Tai natūralu, kad nugriaužia keletą lapelių. Taip ir turi būti. O jeigu augalai silpnesni, tai natūralu, kad apgriaužia truputį daugiau. To nereikia bijoti.

Gi Kurdiumovas sakė - ką bedarytum, kaip besigintum visų kenkėjų vis tiek neišnaikinsi. Tad lengviau yra sodinti 10-20 procentų derliaus daugiau negu reikia ir nesukti sau galvos. Nugriauš, tai nugriauš, bet kadangi būsi pasodinęs daugiau, tai užaugs tiek kiek reikia.

Čia gal mūsų civilizacijai būdingas toks susireikšminimas - kad nė vienas obuolys nebūtų prarastas. Nu nežinau, pas mus tų obuolių ir širšės griaužia, ir paukščiai, ir kirmėlės, ir dar gal kokios stirnos nusiraško, bet tų obuolių per akis. Argi gaila, kad gamta pasiima savo dalį? Argi kažko neužtenka?

Jeigu kažkas nugriaužtų visą medį, visą derlių, tai tada problema, bet jei niekas gyvenime nesame matę visiškai nugriaužto karkvabalių medžio, tai gal neverta dėl to panikuoti? Na, tegu griaužia, lapų ir derliaus užteks visiems. Jei norima, kad biškį mažiau griaužtų, tai prašom šikšnosparniai, kurmiai, bet šie padarai niekada neišnaikins VISŲ karkvabalių. Jie pasiliks jų, kad ir kitais metais turėtų ko valgyti. Taigi kakvabaliai buvo, yra ir bus. Ir griaužė ir griauš. Nėra dėl ko pergyvent.

Na ir paskui su tokia ramia galva galima galvoti kaip dar pagerinti medelio ar kito augalėlio gyvenimą. Čia kaip suprantu kalba eina apie slyvas, braškių dar jie nesuvalgė. Taigi pasigilinkime ką konkrečiai galime padaryti slyvoms, kaip jos auga natūraliai, kokios veislės ir kas joms Lietuvoje netinka, jei karkvabaliai šitaip puola. O gal ne per daug puola? Nu jei per daug, tai galvokim kaip padėt. Kokios ten konkrečiai pas jus slyvos? Kokio amžiaus, rūšies ir kiek procentų lapų ir žiedų suėdė? Kokia dirva, kiek šviesos ar mulčiuojama, tręšiama, laistoma? Kaip giliai gruntiniai vandenys? Kokie augalai šalia, ar pjaunama žolė po jomis ar kamienas balinamas?

[ritiniux]

Aha, tai va, kas čia saulelei nusileidus, kaip reaktyviniai lėktuvai skraido...Tada pas mus irgi jų yra. Žalos nepastebėjau-sodas mūsų tik šiemet pasodintas... O vaikams tai klegesio!!!...laksto, lenktyniauja, slepiasi ir gaudo...Vėl atradimas-inkilai šikšnosparniams...geras...

[Varovas]

Kad grambuoliai atsisakytų slyvų, paprasčiausiai nupurškiau pelyno ištrauka....Beje, ir amarams nepatiko...

[Laimis Žmuida]

Tai aš tada vėl klausimą turiu.

Nupurškėm reiškia slyvas ir jų nepuola karkvabaliai. Nes jiems neskanu. Na gerai, slyvas išsaugojom. Tačiau ar geru būdu? Galima gi nupurkšti insekticidais ir vabzdžiai nepuls. Na, sakoma insekticidai kenkia paskui žmogui, tai sugalvojama kuo nupurkšti nekenksmingu, pvz. pelynu, ugniažole ar čili pipirais. Tačiau kas atsitinka su karkvabaliais. Jie neturi ką valgyti ir nelieka jų jūsų sode.

Žinoma, kai kurie žmonės puls džiaugtis - valio, parazitų nėra.

Bet mano klausimas toks ir yra. Kaip tada su bioįvairove. Gamtoje gi "kenkėjų" yra. Mažas kiekis, bet yra. O štai sode mes norime, kad jų visai nebūtų. Tai kaip tai atsilieps bioįvairovei, o kad ir tam pačiam derlingumui ir vaisių kokybei netiesiogiai?

Aš nežinau tiksliai bet iš prieš tai buvusių pasisakymų teoriškai galiu daryti prielaidą, kad jei nebebus karkvabalių, tai neturės ką ėsti kurmiai, šikšnosparniai... Jei jų nebus karkvabalių skraidymo metu, tai jų nebus ir kitą mėnesį, kai augalus reikės saugoti nuo kokių kitų kirmėlių ar vabalų. Kas juos sules, jei į sodą kenkėjų priešai neprivilioti? Ir taip įsisukame į užburtą ratą. Vieno atsikratydami, atsikratome ir gerų dalykų, slyvos kaip ir užauga, gražios, bet...

Bet gamtoje taip nėra. Sterilumą įveda tik žmogus, o gamta palieka kažkiek karkvabaliams maisto ir kirmėlėms.

Čia žinoma teoriniai pamąstymai, jokių įrodymų neturiu.

[giedrioks26]

Manau Laimi, teisingai mastai. Viskas gamtoje yra reikalinga. Nereikia skirstyti kulturinio sodo ir laukines gamtos kaip kitokios ekosistemos. Ten galioja tie patys gamtos desniai. Tai ka daro zmogus (sterilizuoja) tai tik labai grubus poveikis lyginant su gamta. Pvz. vie toje to, kad purksti pelyno nuoviru, juk galima pasodinti pelyna prie slyvos (pelynas daugiametis augalas) ir poveikis bus panasus. skirtumas tas, kad jo tikriausiai reiks pasodinti daugiau ir nereikes ruosti nuoviro kasmet. Pelynas pats susitvarkys
Kievienam augalui galima sudaryti salygas, kad jo nepultu kenkejai ir deretu gerai. Te reikia stebeti ta augala laukineje gamtoje, kokioje aplinkoje jis auga, kokioje geriau dera ir panasiai. pvz. dygioji slyva auga miskiniu kriausiu, erskeciu, sunobeliu, raugerskiu, kadagiu bendrijoje (jau nekalbant apie zoline danga). Joms ten gerai ir jos dera masiskai. Gal pvz tokius augalus galima taikyti ir kitom slyvom toms musu kulturinems, ir tada apsieisime be purskalu ir nuoviru? Savo sode stebiu paprasta bet aisku rieskini. Turiu senu slyvu 'vengerku' 2 is ju auga kartu su kadagiais, o kitos daug atokiau. Tos dvi akivaizdziai zymiai daugiau dera. KOdel? Manau todel, kad kadagiai skleidzia fitoncidus kurie mazina kirmeliu antpuoli ir tiesiog daugiau vaisiu islieka. Kiek esu girdejes kadagiai niekam nekenkia. Tik nesodinkite Kazokinio kadagio, nes salia jo niekas neauga
Beje, esu mates kaip karkvabaliai nuede visa azuola, vasara atrode kaip ziema visai be lapu, bet medziai turi atsarginius pumpurus ir azuolas atsigavo. Tais metais tikrai buvo daug karkvabaliu ir matyt kitu ju valgytoju per mazai buvo arba ju visai nebuvo.

[Laimis Žmuida]

O tai visgi nuėda ir visą medį. Nesu matęs to. Mačiau tik, kad tos kirmėlės kur daug būna labai ir jos supakuoja visą medžio kamieną į tokią voratinklinę plėvelę. Va jos tai pražudo augalus tikrai. Mačiau didžiulę Ievą Kleboniškio miške, gal 10 metrų į viršų ir į šonus, gausiai žydėdavo, o štai ėmė tie kirmėliukai vienais metais ir ją supakavo visą. Ir kitais metais jos jau nebuvo. Gal Giedriau žinai kaip tie kirmėliukai vadinasi? Anksčiau jų Lietuvoje nebūdavo man rodos.

[Varovas]

Acha, užmoralizavot ... . Taip , išsaugojau slyvas (beje, be chemijos), bet už tai palikau karkvabaliams didžiulį, žalią, sultingą ąžuolą, medlievas, klevą ir dar daug kitų gardumynų , taigi, nesijaudinkit - badu nestimpa ir bioivairovė nė kiek nenukentėjo.... O ką daryti žmonėms, kurie neturi ko mainais pasiūlyt ? Na, gal kol kas neturi.... Tai pačiai bioivairovei sukurti reikia laiko ir ne vienų metų.... Kai įsigijau namus, sklypas buvo taip nualintas, kad normali pieva sode tik per tris metus susiformavo....Jūs teisingai sakot : "reikia dalintis", o jei dabar dar dalintis nėra kuo ? Tai ką, žmonėms sodinti, puoselėti, laistyti, raišioti ir..... stebėt kaip viską karkvabaliai suėda ? Manau, kad niekur nereikia perlenkti lazdos.

[Laimis Žmuida]

Nu tai vat ir galvojam ar yra kuo dalintis ar nėra. Juk iš vienos pusės galima dalintis tais pačiais slyvų lapais. Gal slyvai nebus blogai, jeigu ją truputį apės. Kitas gi žmogus sakys, kad oi ne, slyva dalintis negalima, nes man neužteks derliaus. Kartais ta baimė per daug perdėta. Žmogus kartais be reikalo panikuoja dėl kiekvienos uogelės, dėl kiekvieno karkvabalio, dėl kiekvienos kerpės, dėl kiekvieno kurmio paknisimo ar neduok die bebras medį pagriauš... Tiesiog ta baimė kartais perdėta.

Kita vertus tikrai kartais per daug nugriaužiama. Tai vat ir svarstom ar galima miglos slyvomis dalintis su karkvabaliais ar ne. Galbūt migla turės daugiau naudos, jei pasidalins būtent slyva, o ne šalia augančiu ąžuolu. O gal kaip tik atvirkščiai, gal ir geriau yra nupurkšti ir karkvabaliams duoti ąžuolą.

Man tai patiko kai aiškinomės kaip kenkia kerpės obelaitei. Paskui išsiaiškinom, kad nekenkia jos medžiui, nesiurbia iš jo kamieno medžiagų. Ir aš pasiėmiau savo gyvenimui labai geros informacijos iš to pavyzdžio, tai gal ir su miglos slyvomis čia bus ką pasimokyt.

[migla]

su malonumu paskaiciau pasisakymus,tik labai jau daug beletristikos,bet ir geru patarimu yra.gaila nenufotkinau tu vargsiu slyvu.deja.azuolo neturiu,bet jau kaip slyvom pasidalinau,nu tikrai turejo pilnus pilvukus prisikimst,apejau siandien-gal kokie 15 % man ir liko,bet dar reiktu paabejoti ,ko gero dar maziau paliko.o siaip as visai ir nesibaiminau del kiekvienos uogos ,juo lab kirst dar kazkiek reikes,bet i medzius kraupu ziureti po tu ,,mielu" vabaleliu apsilankymo