Pakuotės

[Žibutė]

Ateis laikas, kai turėsime galvoti ir apie pakuotes. Ir labai greitai tas laikas ateis, pamatysim patys

Aš jau seniai jas įsivaizduoju iš popieriaus ir kartono su mūsų firminiu logo ant šono ir ūkio, kuriame išauginta, rekvizitais.

Yra valgytojai, kurie jau susitarę, jie ima ir vartoja produkciją bet jei ir jų svečių akis užmatys, kurie dar net nepagalvojo naudotis GŽ auginamais produktais - tai tik į gera mums patiems. Tai kaip neįkyri, net padori mini reklama - vizitinė kortelė.

O jei valgytojų grupelė bus susidariusi vienoje firmoje? Atvežti jiems krepšeliuose produktus ne tik kad gražu, bet ir praktiška. Taip galima ir kitose firmose tokias grupeles kitais metais "netyčia" turėti

Išskirtinė produkcija verta pagarbos ir "kitokio" pateikimo

[lugne]

O aš sakau kuo pakuotės mažiau, tuo geriau. Geriausia pakuotė - jokios pakuotės, o ten kur būtina ji turėtų būt daugkartinė, labai gerai jei ja pasirūpina valgytojas.

[nawjia]

Man labai patinka ir tvarkingai atrodo plonos medienos (na tokių kaip pliauskų) dėžės - jos daugkartinės, kompaktiškos, gali būti statomos viena ant kitos.....lipduką atspausdint ir užklijuot irgi galima.

[dage]

Stiklas geriausiai, ir daugkartinis, ir šiokios tokios asociacijos su tradicijomis ir gera kokybe.
Ir perdirbamas, jei jau sudužta ar šiaip atliekamo susidaro.

[saulius]

Atidarau čia tokią pačią temą, nes norisi pakalbėt ne tik apie trilitrinius. Ir štai kodėl.
GŽ pasaulėžiūra neišvengiamai priartina mus prie natūralaus žmonių gyvenimo būdo. Maistas visada ir visur buvo ypatingai gerbiamas, todėl rinkdamiesi pakuotes turim atsižvelgt į tai. Juk maistas- svarbiausias dalykas mūsų gyvenime ir turėtų būt laikomas bei pateikiamas taip, kad kiekvienam būtų aišku, jog čia supakuota ne bile kas, o būtent svarbiausias gyvenimo dalykas. O mes gi pradedam augint tikrą maistą, ne tą, kurio pilnos parduotuvės. Įpakavime turi atsispindėt mūsų pagarba maistui ir valgytojas turi tai pajust. Pagalvokit kaip tai padaryt .

[vigintas]

Moliniai indai veik visiems skistiems produktam. Net troskinia moliniame inde gaunasi skanesni, produktai molyje laikosi ilgiau. Molio rusiu yra daugybe ir kiekviena kazkam labiausiai tinka Kasikai kai kur tikrai gerai, pvz kolhoziniam bulviu rinkime, o i pardoske geriau eiti su ""avoske", pinta tinkline sietka, maza patogi, tuscia telpa sortuose. Is prancuzu partsiveziau ir tokia pat kuprine, pasivalkiojimams po miska
Kazkaip daugumos mastymas nepajuda toliau sovietmecio kolhozo ekologijos

[dage]

Molinis indas-puiku, tik klausimas, kaip jį nešimui/vežimui uždaryti, kad skyčiai neišsilietų?
Paskaičiau ir prisiminiau, kaip indijoje arbatą gatvėse geria - arbatos pardavėjai/pilstytojai įpila arbatą į indelius/mažučius plonasienius puodelius iš molio, gėrėjas arbatą kad ir eidamas išgeria ir čia pat pakelėje tą puodelį meta sudaužydamas. Nei plauti, nei rinkti, nei perdirbti:)

[Mama Smilga]

Ar ne metas jau gabesniems nupiešti kažkaip gražiau tas GŽ raidytes? Nesispyriokit, be rašytinės informacijos neišsiversim. Ar kožnas - kaip norės, taip "išsisiuvinės"? Irgi gerai.

[laisvas kaimietis]

Labai gražiai parašyta , bet aš nesutinku
Man labiau priimtinas VivaSol požiūris į pakuotę - vengti jos tiek, kiek įmanoma, o kur neįmanoma, naudoti daugkartinę. Sol turgelyje visi žinojo, kad nėra vienkartinių maišelių pirkiniams - valgytojai ateidavo su SAVO maišeliais arba galėjo nusipirkti drobinį DAUGKARTINĮ maišelį. Vieną tokį visada nešiojuosi ir parduotuvėj (be jos dar neišeina), niekada neperku vienkartinių. Turgelyje pardavinėjau duoną, girą ir kiaušinius. Duoną pakuodavau į popierinius maišelius, girą pilsčiau į daugkartinius alaus butelius (ėmiau 1 Lt užstatą už 1 l, todėl butelius gražindavo), o kiaušiniams senus dėklus atsinešdavo valgytojai. Taip pat ir su daržovių pintinėlėm - nebuvo jokio įpakavimo. Valgytojai žinojo, kad pintinėlę reikia atsinešti ir tai puikiausiai veikė.
Dabar mes bandome sukurti UŽDARĄ VALGYTOJŲ BENDRUOMENĘ, kur visi yra SAVI. O saviems visada galima paaiškinti, kad mes jiems auginam/gaminam PATĮ GERIAUSIĄ MAISTĄ AR PRODUKTĄ, o marketinginių pakuočių negaminam, bet stengiamės naudoti tai kas prieinama ir nekenkia gamtai. VivaSol patirtis rodo, kad valgytojai tai supranta ir vertina

[saulius]

Ne taip mane supratai. Aš jokiu būdu ne už vienkartines pakuotes. Ir tas žodis "pakuotė" man nepatinka, pavartojau tik apibendrinimui.
Kalbant apie valgytojus- jų reikalas kur jie dės duoną ar pieną, bet mes turim jaust pagarbą savo maistui ir to neslėpt. Pvz. duona visada buvo vyniojama į drobinį rankšluostį (bent jau mūsų kraštuose). Rankšluostis buvo specialus, dažnai siuvinėtas ar specialiai austas, visada labai švarus. Tai buvo daroma iš didelės pagarbos duonai, nes ji tuomet žmogui kainavo nemažas pastangas. Dabar nei duona iš krautuvės, nei kitas koks produktas mums tiesioginių pastangų nekainuoja, todėl ir pagarbos tam nėra. Turim iš ko pasimokyt kaip laikyt ir pateikt valgytojui duoną ar sūrį, ar ką kita.
Pienas buvo laikomas moliniuose induose, apsuktuose šlapiu rankšluosčiu (kad vėsiau būtų). Indai, kuriuose laikomas pienas, buvo skirti tik pienui. Senoviniai- vėlgi gražiai puošti. Nepildavo į bet kokį bliūdą. Vėlgi iš pagarbos, nes pienas buvo labai vertinamas. Nesvarbu, į ką pieną pils vagytojas, bet mes jį turėtumėm patiekt su derama pagarba.
Pvz. grybaujant ar uogaujant labai didelis skirtumas į ką: ar į maksiminį maišelį ar kibirą, ar į rankų darbo kašikėlį. Ne tik dėl kenksmingų plastiko savybių, tiesiog ta uoga ar grybas visai kitas emocijas kelia, minkštai kašike gulėdamas. Tą galim pritaikyt ir daržovėms.
Aš dar suprantu, kad tradicinio (blogąja prasme) ūkio pienas pilamas į bambalius ar stiklainius, nes ten nėra pagarbos nei gyvuliui, nei jo produktui (čia iš tos serijos apie nuosmukį nuo žmogaus iki ūkininko), bet niekaip neįsivaizduoju tikrai gero, pelnytai gerbiamos karvės pieno trilitriniame stiklainyje... Jo bus mažai, jis bus ypatingas- verta ir ąsotį jam turėt ypatingą. Ir puodelį- kaušelį sau ar kito žmogaus pavaišinimui liepinį, savo rankomis kruopščiai išdrožtą...