Ši žinutė atkelta iš klubo forumo, ten kažkiek diskutavom, o dabar dedam viešam svarstymui ir, žinoma, veiksmui.
Siūlau apsvarstyt ūkių rėmimo ir investicijų į juos programą. Kol kas klubo ribose, o jeigu matysim, kad tai reikalinga- parašysim viešai.
Dabar situacija yra tokia, kad besikuriantiems ūkininkams trūksta lėšų ūkių vystymui. Jie turi žemės, priemonių , pastatų, bet neturi pradinio kapitalo ir dėl to daug reikalingų dalykų stringa. O kiti žmonės turi pinigų, bet neturi ar dėl kažkokių priežasčių negali užsiimti tiesiogine žemės ūkio veikla. O gal būt gali, bet esama situacija neleidžia užsiimti kažkuo konkrečiu.
Žmonės, turintys pinigų, galėtų investuot į GŽ ūkius ir tokiu būdu ne tik turėt geros produkcijos, bet ir gaut pelną iš savo investicijų. Tai nebūtų sumokėjimas avansu už produkciją, toks variantas tinkamas paprastam valgytojui, neužsiimančiam ir nesidominčiam ūkininkavimu. Siūlomu atveju investuotojas tiesiogiai dalyvautų formuojant ūkio strategiją, tiesiogiai realizuotų savo idėjas ir rūpintųsi savo investicijos sėkme.
O ūkininkas gautų rimtą paramą pradžiai, be jokios investicijos taptų investuotojo idėjos bendrininku ir gautų savo dalį už atliktą darbą. Tokiu būdu ūkininkas gautų pajamas iš tos srities, apie kurią arba net negalvojo, arba negalėjo jos išvystyt dėl ribotų galimybių.
Bendradarbiavimo ir sutarčių variantų gali būt labai įvairių, tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių.
Vienas pavyzdys. Štai man patiko viena žąsų veislė ir noriu ja užsiimt, bet neturiu tam sąlygų. O lėšų turiu. Susirandu ūkininką- bendrininką. Sąlygios tokios: aš parūpinu jauniklius ir žiemos pašarus, jis- gyvenamą plotą ir priežiūrą. Produkciją arba pajamas už ją dalijamės pusiau. Laimim abu. Aš ne tik galiu užsiimt norimos veislės dauginimu, bet ir gaut iš to pajamų, o ūkininkas be jokios investicijos irgi gauna pajamas, kurių nebūtų gavęs be investuotojo.
Kitas variantas. Kas nors turi naujos ir retos bulvių veislės sėklos, jam jos patinka, jos trigubai brangesnės už paprastas bulves, bet augint neturi sąlygų. Susiranda ūkininką- bendrininką, duoda jam sėklą, o derlių dalijasi per pusę. Jeigu nenori, kad veislė "nutekėtų"- atiduoda ūkininkui pinigus už pusę derliaus. Suinteresuotos ir laimi abi pusės: ūkininkas rūpinasi derliumi, nes iš to gauna papildomas pajamas, o investuotojas rūpinasi gaut už bulves gerą kainą, kad investicija būtų pelninga. Ir visais atvejais investuotojas turi sugalvot tokią idėją, kuri būtų naudinga tiek jam, tiek ūkininkui.
Gali būt ir papratesnių variantų. Pvz. investuotojas nuperka ūkininkui paršiukų ir sutartą dalį pašarų, o produkciją dalijasi pusiau. Investuotojas gauna pigios mėsos, o ūkininkas, nieko neinvestuodamas, gauna pusę produkcijos.
Arba investuotojas nuperka ūkininkui vištų pulką ir tiekia (arba finansuoja) pašarus, o už tai gauna pusę sudėtų kiaušinių. Arba perka karvę, finansuoja šienavimą (arba nuperka šieno) ir gauna pusę pieno bei jo produktų. Žodžiu, gali būt įvairiai. Tiesiog manau, kad abiems pusėms tai būtų naudinga. Investuotojai galėtų tiesiogiai dalyvaut ūkininkavime ir iš to uždirbt, o ūkininkai su investuotojų pagalba greičiau atsistot ant kojų.