Apie

[miraanda]

viskas labai graziai skamba, tik igyvendinti ne taip jau ir lengva. pvz pasodinom kopustelius ir pamulciavom. puse ju nugrauze visokie kirminai, puse tiesiog isgaiso. ir zinok tu zmogus, kodel taip. neatmetu, kad del velyvo sodinimo. bet vis tik jei norima daryt versla is to, kiekvienas daigas brangus....va cia ir paaiskeja, kad reikia labai jau daug ziniu tam rojui kurti mes pesirize bandyti, ieskoti ir nenuleisti ranku. jei dar tokiu yra tai liuks. gal kas netoli vilniaus gyvenat ir norit pasidalinti patirtimi?

[Laimis Žmuida]

Na, kiekviename seminare mokoma, kad mulčiavimas tai dar ne viskas. Teisingiau, jei pamulčiavai, tai dar nereiškia, kad kažką gero padarei. Mulčiavimas mulčiavimui nelygu. Reikia daryti taip, kad mulčias ne šiaip sau ant žemės voliotųsi, bet kad teiktų naudą augalams. Jis turi būti "sumaitintas" augalams. Va tada bus gamtinė žemdirbystė, o paprastas mulčiavimas naudojamas dabar daug kur, net parkuose dekoratyvinius medelius numulčiuoja, firmos savo gėlynus mulčiuoja. Bet jie gi tai daro dėl grožio ir tvarkos, o mūsų tikslas - skonis ir vitaminai.

Kad žmonės pamulčiuoja ir kažkas nepasiseka, tai čia ne tau vienai. Daug kam taip. Man irgi tas pats. Pamulčiuoju pavasarį, o vasarą va arba rudenį neturiu laiko mulčiavimui ir pavasarinis mulčias dingsta, žemė nusausėja, augalams stresas, nes jie buvo išvystę paviršines šakneles, o aš nedadėjau mulčio ir viršutinėm šaknelėm ate.

Tas pats su piktžolėm. Ten kur normaliai numulčiuota ir pastoviai, ten žemė puri ir piktžolių beveik nėra. O jei nedadėjai kur mulčio, pradygo piktžolės, šaknis suformavo, rudenį uždengiai mulčiu, bet iki pavasario jos nenupūna ir vėl kankiniesi. O ten kur tvarkingai nupūdyta viskas mulčiuojant, tai tokių bėdų nėra.

Kas met, gerai prižiūrint mulčiuojamą zoną žemė darosi puri ir nepiktžolėta, o jei tik apleidi mulčią, tai vėl piktžolės įeina. Todėl mulčiuoti reikia nuolatos, o ne tik šiaip - pavasarį uždėjau ir vsio. Ir ne šiaip uždėti reikia, o taip, kad mulčias būtų sumaitinamas augalams.

Kad į mulčią ir jame auginamus augalus pirmais metais prilenda visokių "kenkėjų", tas tiesa ir labai natūralus dalykas. Gi įsivaizduokite - kažkuriame lauke į vieną vietą pridėjo NEMOKAMO MAISTO! Tai ten ir sušoka visi kenkėjai iš karto ir puotą iškelia. Pas mus tas pats buvo. Tiek grambuolių lervų nebuvau matęs. Bet tik pirmais metais jas temačiau. Antrais metais atėjo tų kenkėjų kenkėjai ir viską sureguliavo. O stabili sistema nusistovės gal po 5 metų ir tai jei viską gerai darysiu.

[saulius]

Šiandien svečiavausi pas vandens lelijų karalių- Saulių Juozą Jasionį. Nuostabus žmogus, nuostabus jo ūkis- dar vienas pavyzdys, kaip sočiai ir laimingai gyvent iš keleto arų. Vasarą suorganizuosim ten rimtesnių renginukų...

[saulius]

Čia gal ne visai į temą, bet kažkiek į tą pusę. Prieš keletą dienų buvo reikalas aplankyt keletą Kauno restoranų. Jau nekalbant apie tai, kad taip ir neradau nieko valgomo, produktai, švelniai sakant, nustebino. Nei vieno realiai kokybiško produkto! Aišku, negaliu garantuot, kad niekur nieko taip ir nėra, bet nuojauta sako, kad būtent taip. Pravalas visiškas. Mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai- pačio žemiausio lygio, tas pats kaip maximoj. Pieno jau net neprašiau... . Va tokia situacija... O kažkas verkia, kad neįmanoma padaryt verslo, konkurencija, visos nišos užimtos. Taigi viskas atvira, konkurencijos jokios, net galiu pasakyt drąsiai: tokio dalyko kaip normalus restoranas, kuriame gali pavalgyt vertingo ir kokybiško maisto, Lietuvoj nėra ir nežinia ar bus. Žinoma, ir nereikia, bet kam patinka kulinarija ir kas nori padaryt iš to verslą- kodėl nepasinaudot esama situacija?
Ir dar prisiminiau. Prieš keletą metų nusprendžiau nusipirkt odines pirštines. Nu tokias žmoniškesnes, rankos pradėjo šalt rudenį. Įsimečiau į kišenę keletą šimtukų ir pasileidau per visas rimtesnes parduotuves. Aišku, grįžau be pirštinių. Va ir vėl verslas. Ir kur nepasisuksi- tas pats. Jokio tikro daikto, valgomo ar nevalgomo už jokius pinigus negali gaut, va iki ko dagyvenom... Na, čia gerai, greičiau susiprotėsim patys viską darytis. O kas nori pirkt- galima sudaryt jiems sąlygas .
O žmonės verkia, kad pinigų trūksta- taigi jie po kojom voliojasi, tik pasilenkt tereikia...

[Mama Smilga]

Pirmame "Greeno" numery rašė apie kažkokį "lėto maisto" restoraną,lygtai Vilniuj jis. Produkcija jiems tiekiama tiesiog iš eko ūkio pagal sutartį. Ne gamtiniai tie produktai, bet vis geriau, nei įprastinė tvarka. O kitas kavines dar įtikinti teks, kad panorėtų brangių, bet gyvų produktų. "Raw raw" nevirto maisto restoranas nebent susidomės.

[saulius]

"Eko ūkius" mes žinom . Nedidelis skirtumas, ar iš ten imt produktus, ar iš maximos, tik maximoj pigiau . Susidomės jie (kažkokie restoranai) ar nesusidomės- ne taip svarbu. Man būtų gražiau, kad kas nors iš mūsiškių, kam patraukli ši sritis, imtų ir padarytų rimtą restoraną. Ir ne tik restoraną- pilna sričių, kur "nearti dirvonai".

[saulius]

Gal aš per daug išrankus. Man viskas turi būt aukščiausios rūšies, jei kaina ne pati mažiausia. O yra atvirkščiai- kaina kaip gero, o prekė- šlamštas. Dabar paskaičiavau: geriausios mėsos vytintos nugarinės savikaina (kur pats darau)- apie 60 lt/kg, o maximoj neaišku kokios- 130lt (100g- 13lt). Taigi, už maximos kainą galima parduot aukščiausios kokybės produktą ir gerai uždirbt. Čia tik vienas pavyzdys. O kas padarytų tikrą skiladį, galėtų prašyt bet kiek- jokios konkurencijos. Tik nežinia, ar dar moka kas nors šitą reikalą... Neteko girdėt. Net manau surengt kada nors konkursą su patraukliu priziniu fondu . Paprasti produktai, o apie restoranų meniu galima kalbėt be galo... Vegetarai, labai neužpykit, kad vien apie mėsos produktus, tiesiog iš daržovių nieko nereikia daryt- jos arba geros ir skanios, arba ne. O pieno produktai? Kainos žvėriškos, o ko nors vertesnio galima rast tik Dargužių kaime, ir tai tik vienos krypties.

Pirštinių taip ir nepasisiuvau, užsigrūdinau beieškodamas... Pasiuvau žmonai. Jei neskaityt darbo- savikaina beveik nulinė. Dirbau dvi geras dienas, su odos išdirbimu (iš tikrųjų daug ilgiau, bet kadangi iš vienos odos išeina daugiau, tai skaičiuoju taip). Bet tai buvo pirmas darbas, kitas padaryčiau greičiau. Kainuotų, sakykim apie 500 lt. Aukščiausios kokybės, ilgaamžis daiktas. Už tokius pinigus yra ir parduotuvėse- visiško šlamšto su garsiu pavadinimu . Tai va tokie paskaičiavimai.
Nors... ne taip viskas tragiška su tais amatais. Molinis virimo puodas Vilniaus puodžių ceche kainuoja 150 lt. Tikrai pigu, kokybė patikrinta, daiktas praktiškas ir maistas jame gamintas labai skanus. Taigi, yra gražių išimčių.
Jau nukrypau nuo žemdirbystės. Bet... nebūtinai gi ūkininkas turi uždirbt vien iš burokėlių ar morkų.

[saulius]

Siūlyčiau nenukrypt daugiau nuo temos, kalbėkim apie maistą, visa kita buvo tik iliustracija.

[lugne]

Krypstant į verslą, reiktų nepaslysti dar vienoj vietoj. Pvz. jeigu aš auginčiau tik sau (be pardavimų), pasisodinčiau porą švelniosios gudobelės augalėlių - krakatūzų. Kiek suvalgyčiau šviežių, kiek pasidžiovinčiau, o visa kita liktų paukščiams ir kirminukams. Jei atsiranda pardavimai, stengčiausi kuo daugiau vaisių panaudoti, paukščiams liktų mažiau arba visai neliktų. Aišku, galima pasodinti daugiau gudobelių, bet labai svarbu išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą, kiek paimti, kiek palikti. Visi gi žinom, kad pirštai į save lenkti Gudobelės tik dėl pavyzdžio, tiesiog už lango dabar jas strazdai rankioja