Kadangi kitą pavasarį daugelis turės vertingesnių bulvių veislių, teks ne tik rimčiau užsiimt auginimu, bet ir pagalvot apie kiekvienam konkrečiai (pagal dirvožemį, vietos mikroklimatą, skonio ir kitų savybių poreikį) tinkamiausių veislių ar formų kūrimą.
Iki šiol dauguma auginam bulves po šiaudais ir manom, kad viskas čia gerai. Iš tikrųjų bulvėms galioja tos pačios taisyklės, kaip ir kitiems valgomiems augalams. Skonis, aromatas, kitos vertingos savybės priklauso nuo tų pačių faktorių. Po šiaudais geras drėgmės režimas, gera temperatūra- visa tai labai gerai, bet nėra limituojančio faktoriaus. Bulvės maitinamos iki soties, simbiozės neskatinamos, konkurencijos dėl maisto nėra, todėl skoninės savybės galėtų būt ir geresnės. Gal kiek geresnė situacija smėlio dirvose, kuriose nėra humuso. Smėliuose šiaudų metodas turėtų būt tinkamas, bet nereikėtų leist susiformuot storesniam juodžemio sluoksniui. O visi kiti, derlingesni dirvožemiai jau dirba ne mūsų naudai. Čia geras bulves teks augint tarp kitos augmenijos, kad limituojantis faktorius suveiktų kuo stipriau. Nebus stambių gumbų, bet bus kokybė.