GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Laisvame miške medžiai neserga. Serga kai miškininkai susodina monokultūromis, kai išveža visą užaugusią medieną iš miško...

Naturalus azuolynas auga 200 - 250 metuku, per tiek gamta susitvarko su visomis problemelemis. Kokie eiguliai 17-18 a. su monukulturiniais sodinimais ? Azuolyne dygsta ir kiti medziai, gam retai ir jie neidomus kirtejams, o berzai ir kiti lapuociai serga veziu pvz. Azuolai senai nejudinti taip pat serga. Dubravos azuolyne net savaime nugriuvusiu azuolu nesugeba istempti, reljefas maiso... Dilgelynai ir tie serga, prie tu paciu azuolu....

Dar kartą kartoju- visos grybinės ir bakterinės ligos būna dėl nepakankamo mikrobiologinio aktyvumo ir netinkamo mikrobų rūšių santykio, o visa tai dėl netinkamos terpės. Tiek žmonių, tiek medžių. Žmonės gi irgi serga, ne dėl to gal, kad bakterijų daug aplinkui? Dėl to, kad organizmo terpė išsibalansuoja. Medžių terpė ne viduje, kaip mūsų, bet išorėje. Išorėj ir reikia priežasčių ieškot.

Kas leicia azuolus tu visai teisus, priezastys isoreje O stai vezys vidinis susirgimas, kaip ir pas zmones, nei virusai, nei bakterijos nei prie ko, tai lasteles mutantai....

Ląstelės- mutantai atsiranda dėl pakitusios terpės. Taigi, dėl išorės poveikio. Kaip ir pas žmones- terpę kuriame maistu. Tik, kaip minėjau, mūsų terpė- organizmo viduje, o augalų- išorėje. Kaip ir virškinimas: gyvūnų- organizmo viduje, augalų- organizmo išorėje, t.y. dirvoje. Ir čia visi galai.

eilini karta bandai irodyti, kad zmogus, gyvunas ir augalas gyvi tik maistu

Jokiu būdu ne. Ir vis dėlto terpę sudaro maistas. Nebandau lįst į sritį, apie kurią galima tik spėliot. Niekas negyvena be maisto.

Azuolu saknys labai gilios, tenai jau vargu ar surasi maitinanciu mikrobu, ir ne vandeniui gauti jos skirtos...

Mikroorganizmų, tiksliau- endofitinių grybų, pilni visi medžio organai, o šaknys- labiausiai.

Materialistiniai- mokslinis modelis labai siauras, todel daznai ir neranda reiskiniu priezasciu

O čia, jei gali, paaiškink suprantamai. Nes jei tai liečia medžio gyvenimą- tema pati ta.

Medziai auga miske, bet pats miskas ne medziu aritmetine suma, o gyvas organizmas. Kaip ir lavonas labai panasus i zmogu, organai ir visa kita kaip zmogaus, bet lavonas jau nebe zmogus, nes jis mires. Nors lavone sekmingai ir toliau vyksta kaikurie procesai ,auga barzda, auga nagai, na kol neprasideda irimas audiniu... Gyvas zmogus juk neyra.....
Miske vyksta nerviniai procesai, suteikus augalui stipru skausma, kitam misko gale i ta skausma atsiliepia kiti augalai, tokiu straipsneliu su moksliniais tyrimais nemazai yra nete. mokslas to nepaaiskina
Miskininkysteje yra tokia savoka - misko buveine - kur pagal istatyma negalima liesti nieko, net grybu jei jie isauga. Europoje tokios vietos uzdaromos net nuo turistu , grybautoju, pasalieciu. Mokslas to negali paaiskinti, bet misko sveikata priklauso nuo tokiu buveiniu sveikatos.
Misko poveikis zmogui, pasamoningas - Kuznecovui nepatinka drebulynai, jis ten blogai jauciasi Berzo tosies negalima imti nuo berzu daugiau nei 2 valandas, cia pastebejo profesionalai, ilgiau padirbus berzyne uzpuola depresuhos ar alkogolizmas. Nors svesti berzyne gali kiek nori ilgai. Miskas atsiliepia i zmogaus vidine busena.
Pvz stiprus Naglio miskas, netoli Juodkrantes kaikuriems sukelia stipru galvos skausma, atsitraukus truputi nuo misko 20-30 zingsniu skausmas aprimsta. Maciau vokiecius kuriuios miskas "isvede is proto", zmones miske pasiklydo 2 paroms, nerado isejimo is misko... nors miskas gal ir sudarys koki 1.5 km2, i kokia puse beitum per pusvalandi iseisi is misko, o jie ratais kavadratais klaidziojo , jau ruosiesi padvesti
Viso to negali paaiskinti mokslas Tai jau kitos disciplinos sritis, tai jau susija su dvasiomis, o jei tiksliau su sielomis. Nes visa kas gyva turi ir siela kai siela palieka kuna, gauname lavona, apie kuri mokslas zino kone viska, daug simtmeciu mesinejo O stai apie gyva zmogu, atmetus siela suprasti gali truputi maziau
O juk ir miskas gyvas organizmas, ukis gyvas organizmas, net ir darzas gyvas organizmas

O juk ir miskas gyvas organizmas, ukis gyvas organizmas, net ir darzas gyvas organizmas

Nu va, puiku, pasirodo- matymas mūsų labai panašus. Ir ką? Taigi ir serga ne miškas, o tik paskiri medžiai. Miškas, kaip organizmas, neserga, tik pašalina nesveikus komponentus. Alys va apie kriaušes klausė, kaip jas pagydyt. Bandžiau pasakyt, kad ne kriaušės ten serga, o jos sodas- nesuprato.

dėl skausmo - kaip jį išmatuoti augaluose, kokia yra skausmo prasmė juose? Štai gyvūnų pasaulyje skausmas yra ne dvasinis išvedžiojimas, bet skirtas individo apsaugai. Skauda = pavojus! = atsitrauki. Bet nuskynei šaką - ji ir vėl pradės augti į tą patį šoną, kur skabai.

savaime suprantama sužalojus augalą, nesvarbu dėl kokios priežasties, jame vyksta "taisymo, gelbėjimo" darbai. ką jaučia/kaip reaguoja jo kaimynai....uf....na čia tai jau būtų įdomu apie tuos įrodymus pasiskaityt

Miske vyksta nerviniai procesai, suteikus augalui stipru skausma, kitam misko gale i ta skausma atsiliepia kiti augalai, tokiu straipsneliu su moksliniais tyrimais nemazai yra nete. mokslas to nepaaiskina

na čia tai jau būtų įdomu apie tuos įrodymus pasiskaityt

Miško "nervai"- grybiena. Daug žinomų funkcijų ji atlieka, daug, matomai, nežinomų. Iš žinomų įdomesnės yra vienų augalų maitinimas kitų sąskaita- ypatingai ryškus pas šiaurės gegužraibinius ir rūšių balanso reguliavimas. Medžiai šiuo atveju- grybų "elektrinė". Iš jų jie gauna gliukozę ir reguliuoja miško bendriją taip, kad gliukozės gamyba vyktų kuo produktyviau. O gal ir ne tik gliukozės. Apie dvasias čia kalba kol kas neina, bet signalų perdavimas per grybieną- pilnai įmanomas dalykas, nes ji jungia visus miško komponentus į vieną visumą.
O įrodymai apie skausmą ir atsiliepimą į jį ir man būtų įdomūs. Kokiu būdu atsiliepia? Kas atsitinka?