GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Natūralioje gamtoje, jei žmogus neįsikišo ir nesugriovė natūralių ekologinių ryšių, nei ligos, nei vadinamieji kenkėjai nepadaro ženklios žalos ekosistemai ar tam tikrai individų rūšiai. Gal būt negalima teigti, kad niekas visiškai neserga, bet sunaikinimo tikrai nėra.

Visiškai sutinku Eimute, aš irgi tikiuosi kad greitai manęs nesunaikins ir jaučiuosi pakankamai stiprus ir sveikas, tačiau puikiai suprantu, kad toli gražu nesu visiškai sveikas.

Deja, kazkas isnyksta, turiu uomeni viena ar kita rusi. Isnykusios rusies vieta uzima kazkas kitas. Istorijoje nemazai pavyzdziu kai isnyko viena ar kita rusis ir visai ne del zmoniu veiklos. Kaip jusu minimas miskas pvz ten kur zmogus nesikisa, dazniausiai vietoij eglyno atsiranda berzynas, veliau nusenus ir nunykus berzynui sia rusi pakeice visai kita rusis. Keicentis virsutiniai medziu rusiai, visada keicesi ir apatine augalija t.y. krumai, zoles, net kitokio tipo paklote formuojasi. Gamtoje labiau pastebeti toki niuansai- kai vienu augalu (gyvunu) populiacijos stipriai padideja tam tikroje vietoje, tai atitinkamai mazeje kitu augalu(gyunu) populiacija. Kartais isivyrauja ir taip visu nemegstamos monokulturos (as nekalbu globaliai apie visa zemes rutuli) . Populiacijai dideti (mazeti) turi susiklostyti tam tikros salygos.

Yra tokia versija, kad jau pats miškas kaip biocenozė yra nesveika sistema. T.y. mūsų sąlygomis natūraliai turėtų formuotis miškastepė.

Bet ar tikrai galima sakyti kad kazkas sveika o kazkas ne? Gal but taip turi buti kad islaikyt pusiausvyra. Nes pvz eglyna auginti po eglyno( nors gamtoje to nelabai pasitaiko)- tai visiska dirvozemio degradacija del dirvozemio rugstejimo. O ir organikos mazai eglynuos gryzta. Nes tikrame eglyne nei zole auga, nei krumai.Tik jei medis koks nugriuna ir kiek spygliu prikrenta. Turbut todel ir vyksta naturali kaita kad palaikyt pusiausvyra.
Bet kaip tai yrodyti? Kad taip turi buti ar neturi. Bendrai imant zmogus dauk ka gali yrodyti siekdamas pateisinti savo esme.

Ekosistemos kinta brandumo link arba organikos didėjimo link. Yra jaunos ekosistemos, besivystančios, o kai pasiekia brandžią būsena tuomet nusistovi rūšių pusiausvyra. Bet, žinoma, išoriniai veiksniai pusiausvyrą gali sugriauti: tai staigūs klimato šuoliai, gaisrai, potvyniai ir pan.