GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Rytas už vakarą protingesnis, prikabinau suarchivuotą lentelę, be to šiek tiek dar paredaguotą.

Mikroorganizmai turi medžiagų (fermentų), kurių pagalba organikoje esančias ilgamolekulines medžiagas (celiuliozė, baltymai) skaido į mažamoliakulines medžiagas (anglies dioksidas, nitratai). Beskaidydami mikroorganizmai iš organikos gauna maisto - energijos. Neteisinga būtų manyti, kad mikroorganizmai minta tik kitais mikroorganizmais. Tokio proceso tik mažuma.

Tikslinu tekstą:

Mikroorganizmai ir grybai
Mikroorganizmų egzistavimui reikia energijos, kurią jie gauna 1) kvėpuodami ir 2) maitindamiesi.
1. Dirvožemio organizmai įkvėpia deguonį ir iškvepia anglies dvideginį, kuris patenka į dirvožemį. Būdamas sunkesnis už orą, anglies dvideginis pasilieka dirvoje (dėl to dirva turėtų būti struktūringa, grumstelių pavidalo, joje daug tuščios erdvės) ir tirpsta vandenyje, kurio būna gausu struktūringoje bei vėsioje dirvoje.
2.1 Pagrindinį maistą ir energiją mikroorganizmai gauna skaidydami organiką. Mikroorganizmai turi bioaktyvių medžiagų (fermentų), kurių pagalba organikoje esančias ilgamolekulines medžiagas (celiuliozė, baltymai) skaido į mažamoliakulines medžiagas (anglies dioksidas, nitratai). Virškindami organiką mikroorganizmai išskiria į aplinką biologiškai aktyvias medžiagas (vitaminus, fermentus, hormonus), kurie prie augalų šaknų sudaro maistingą „sriubą“. Fermentų „sriubą“ valgo visi, kas tik pasiekia.
2.2 Tačiau mikroorganizmų egzistavimui dar reikia kitokios energijos, gaunamos iš gliukozės, be kurios neįmanoma jokia gyvybė. Vieninteliai gliukozės gamintojai yra augalai, kurie apie pusę savo pagamintos gliukozės per šaknis išskiria į dirvą (turbūt drėgmės pavidalu arba ištirpusi vandenyje?). Todėl įvairūs mikroorganizmai ir grybai nuo pat sėklos sudygimo gyvena prie augalų šaknų.
2.3 Didelė bakterijų, grybų, kitų organizmų biomasės dalis - tai azoto junginiai, kurių atsargos mulčiuotoj dirvoj nuolat palaikomos aukščiausiame lygyje, nes organizmai nuolat maitinami. Vieni mikroorganizmai valgo kitus, išlaisvinti azoto junginiai patenka į dirvą ir to pasekoje didelė dalis tenka augalams.

Pirmiausia 2.2 punktas.

Tačiau mikroorganizmų egzistavimui dar reikia kitokios energijos, gaunamos iš gliukozės, be kurios neįmanoma jokia gyvybė. Vieninteliai gliukozės gamintojai yra augalai, kurie apie pusę savo pagamintos gliukozės per šaknis išskiria į dirvą (turbūt drėgmės pavidalu arba ištirpusi vandenyje?). Todėl įvairūs mikroorganizmai ir grybai nuo pat sėklos sudygimo gyvena prie augalų šaknų.

Gliukozės yra bet kokioj organikoj, tik skirtingi kiekiai, todėl saprofitiniai mikroorganizmai jos gauna iš augalinės organikos. O simbiontai, kurie evoliuciškai prisitaikę bendraut su augalais, gauna tiesiai iš augalų per šaknis. Augalai per šaknis gliukozę išskiria kaip nektarą iš žiedų- lygiai tas pats "medus".
Eimute, būk gera, padėk čia žmogui susigaudt, nes aš nevisada turiu laiko.

Ačiū Sauliau, ačiū Eimute,
Nieko skubaus čia nėra, aplink dar žiema gili. O man kai kas aiškiau darosi:

2.2 Tačiau mikroorganizmų egzistavimui dar reikia kitokios energijos, gaunamos iš gliukozės, be kurios neįmanoma jokia gyvybė. Gliukozės yra bet kokioj organikoj, tik skirtingi kiekiai, todėl saprofitiniai mikroorganizmai jos gauna iš augalinės organikos. O simbiontai, kurie evoliuciškai prisitaikę bendraut su augalais, gauna tiesiai iš augalų per šaknis. Augalai per šaknis gliukozę išskiria kaip nektarą iš žiedų- lygiai tas pats "medus". Todėl simbiontiniai mikroorganizmai ir grybai nuo pat sėklos sudygimo gyvena prie augalų šaknų.

Keletą apibrėžimų pasiėmiau:
Pagal mitybos būdą:
o Mikoriziniai grybai (mikosimbiotrofai) - su aukštesniaisiais augalais sudaro mikorizę.
o Saprofitiniai grybai - minta nukritusiais lapais, spygliais, kelmais, nudžiūvusiais medžiais, išvartomis, negyva žoline danga, ekskrementais.
o Parazitiniai grybai - minta gyvų augalų ir gyvūnų syvais.
Mikorizė (gr. mykes – grybas, rhiza – šaknis) – šaknų simbiozė su grybais. Ji būdinga ir žoliniams augalams ir medžiams

Humusas - tai tas kas liko nepanaudota po stambiamolekulinių organinių junginių skaidymo. Huminės rūgštys ir kita. Čia yra azoto, kalio, fosforo, sieros, tačiau blogai tirpstančiame būvyje. Mūsiškiai sako, kad augalams gauti maistą iš humuso, tai tas pat, kas žmogui maitintis konservais.
Biohumusas - tai humusas gautas organiką perdirbant sliekams. Kuo jis pranašesnis? Gal tuo, kad jame turėtų būti išlikę skaidymo bakterijų, kurios čia dar aktyvios.
Biomasė - forume dažnai turi šiek tiek kitokią prasmę, negu iš tikrųjų supranta mokslas - čia dažniau suprantama kaip bioaktyvi paklotė. Iš tikrųjų biomasė - tai gyvų organizmų masė tam tikrame ploto vienete.
Taigi, iš niekur nieks neatsiranda, tik tai kas yra, judėdami apytakos rate, keičia savo būvį ir „lentynėles“. Energija, elementai, medžiagos. Jus teisus

Biomasė forume reiškia tą patį, kaip ir visur kitur. Paklotės biomase tikrai niekada nevadinau.

Taigi, iš niekur nieks neatsiranda, tik tai kas yra, judėdami apytakos rate, keičia savo būvį ir „lentynėles“.

Sakykite, o kaip atsiranda ar susikuria mikroorganizmai.

2.1 Pagrindinį maistą ir energiją mikroorganizmai gauna skaidydami organiką. Mikroorganizmai ... organikoje esančias ilgamolekulines medžiagas (celiuliozė, baltymai) skaido į mažamoliakulines medžiagas (anglies dioksidas, nitratai). Virškindami organiką mikroorganizmai išskiria į aplinką biologiškai aktyvias medžiagas

Taigi, mikroorganizmai išskiria ferementus, o kur pasilieka mažamoliakulinės medžiagos (anglies dioksidas, nitratai). Gal mikroorganizmai vis pučiasi ir didėja? Kaip ir kada anglies dioksidas, nitratai patenka augalams? Gal kai mikroorganizmai žūva?
Dar reiktų paaiškinimų apie bioorganizmų funkcionavimą.

Mikroorganizmai skaidydami organiką gauna sau energiją. Lieka energijos neturinčios medžiagos. Jų ištirpusių vandenyje jau laukte laukia augalų šaknys. Nereikia tiems mikrobams pūstis, jie ir toliau gavę enegijos dauginasi ir maitinasi. Mikroorganizmai ypač grybai, be skaidymo vaidmens ypač svarbus ir tuo, kad iš augalų tikėdamėsi gliukozės apraizgo augalų šaknis, skverbiasi į augalų audinius, tuo pagerindami vandens su „maistinę sriuba“ įsiurbimą. Yra augalų, kurie neturėdami simbiontinių grybelių iš vis neauga, nors turi visas kitas reikalingas sąlygas, pvz. orchidiniai augalai.
O mikroorganizmai atsiranda iš ten iš kur ir makroorganizmai

Gal mikroorganizmai vis pučiasi ir didėja?

Panašiai, iki tam tikros ribos. Bakterijų ląstelės dauginimosi ir vystysmosi ciklas susideda augimo ir dalijimosi. Bakterijos masė augimo metu didėja, bet palyginti lėčiau negu jos paviršius. Pasiekus tam tikrą, jos rūšiai būdingą masės ir paviršiaus santykį, bakterija nustoja augus, tada ji pasidalija pusiau.
Plačiau čia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Bakterij%C ... vystymasis
Dar čia vaizdžiai: http://www.slideshare.net/biomokykla/bakterijos