Piktžolės - draugai ar priešai?

[linasd]

Bandžiau ieškoti temos apie piktžoles, bet nieko neradau, tad kuriu naują temą

Klausimas - kokia piktžolių (t.y. augalų, kurių auginti savo darže mes nesiekiame) reikšmė gamtinėje žemdirbystėje? Ar jos draugai, ar priešai? Kiek suprantu, viena iš mulčiavimo funkcijų yra riboti nepageidaujamų augalų augimą, tačiau dėl kokių priežasčių tai daroma? Ar dėl to, kad jie gali užgožti šviesą, varžytis dėl žemėje esančių maistinių medžiagų, ar dar dėl ko kito? Galbūt augalai, kuriuos mes siekiame užauginti gali sugyventi su tam tikru kiekiu kitų, "laukinių" augalų?

[saulius]

Vadinamųjų "piktžolių" (teisingiau jas būtų vadinti "geržolėmis") reikšmė sunkai įvertinama. Aišku tik viena- jas reikia gerbt ir kiek įmanoma saugot. Priešų GŽ neturi, nei tarp augalų, nei tarp gyvųnų.
Mulčiavimo pagrindinė funkcija- subalansuota augalų mityba, šalutinis efektas- dirvos drėkinimas. Žolės jau savaime per mulčią mažiau auga, gerai tai ar blogai- kitas klausimas, dažniausiai pagal situaciją. Vienintelė priežastis, dėl kurios tenka pašalint dalį žolių- kultūrinių augalų užtemdymas. Dėl maisto jie nekonkuruoja ir negali konkuruot, dėl drėgmės- dažniau daro teigiamą įtaką, dėl vaisių kokybės ir augalų sveikatos- neabejotinai teigiamą įtaką. Taigi auginami augalai ne tik gali sugyvent su žolėmis, bet pageidautina ir skatint tą sugyvenimą.

[linasd]

Jeigu vienintelė problema yra užtemdymas, tuomet pro mulčą prasikalusias žoles reikėtų šalinti tik tuomet, kai jos pradeda stelbti kultūrinius augalus? Kaip tik šį savaitgalį "ravėjau" savo bandomąjį gamtinės žemdirbystės daržą ir viskas ką dariau, tai tik su sodo žirklėmis nukarpiau išaugusias žoles, palikdamas jas gal 10cm aukščio. Buvo kilusi pagunda jas rauti, bet tuomet ir kilo visi šie klausimai, ar jos neišrautos kažką blogo darys. Nukirptos jų dalys krenta kur papuola, pavirsta į mulčą, o po kiek laiko jos vėl išaugins žalią masę, kurią bus galima dar kartą nukirpti. Daržas tokiu atveju tampa panašus į pievelę, kurioje kyšo aukštesni kultūriniai augalai.

Dar įdomu, kodėl augalai nekonkuruoja dėl maistinių medžiagų? Ar jų tiesiog visiems pakanka, o gal kiekvienas augalas kitokiu principu jas pasisavina?

[Laimis Žmuida]

Vienintelis dalykas ką piktžolės gali daryti blogo, tai turbūt tik auginamų augalų užtamsinimas. Štai kada jos jau pradeda tamsioti augalus, tada jas reikia pašalinti. O šiaip jos gali augti ir teikti naudą.

Sunku suskaičiuoti kiek gėrio gali teikti piktžolės, o visos gerosios savybės be to dar ir nežinomos. Štai keletas:

Piktžolės ilgomis giluminėmis šaknimis - usnys, liucernos - gali būti naudojamos darže kaip mineralų šaltinis. Jos pasiekia gilius klodus, iš ten paima mineralus ir atneša ant žemės paviršiaus. Be šių piktžolių panašų vaidmenį atlieka medžiai, bet medžių darže neauginsi. Tai belieka tempti į daržą lapus, medieną iš kur nors arba tiesiog džiaugtis giliašaknėmis piktžolėmis, kurios atlieka tą pačią funkciją.

Lapinės piktžolės - gargždeniai, barkūnai, varnalėšos, barščiai, dilgėlės, liucernos, lubinai, skudučiai, garšvos, gurgždžiai - gali būti naudojamos sode, kur reikia pašalinti velėną. Nes velėna medžiams kenkia, o minėtos piktžolės savo lapais užstoja šviesą smilginėms žolėms ir jas naikina, taip gelbėdamos nuo velėnos medžius.

Visos piktžolės sugeria saulės šviesą ir tampa mulčiu, savo mirusiais kūnais yra visų kitų gyvų augalų maistas.

Įvairios piktžolės sukaupia iš atmosferos, žemės ir vandens skirtingų medžiagų. Taigi įvairesnis mulčias reiškia, kad auginamiems augalams mityba įvairesnė ir be trūkumų.

Aukštos piktžolės apsaugo nuo šalnų ar vėjo. Pvz. pas mus paliktos piktžolės apsaugo pupeles. O ten kur nėra piktžolių, tai nušąla. Po šalnų pavojaus tas piktžoles galima pašalinti.

Piktžolės gina auginamus augalus pritraukdamos ant savęs kenkėjus.

Piktžolės išskiria visokias medžiagas, kurios atbaido nereikalingus kenkėjus nuo auginamų augalų.

Daug piktžolių yra valgomos. Auginti nereikia, o teikia tiesioginės naudos.

Sudarydamos įvairovę, piktžolės stabilizuoja ekosistemą. Nusistovėjusioje ekosistemoje mažiau streso ir augalų ligų, kenkėjų protrūkių.

Piktžolės skatina kultūrinių augalų mikorizę dėl kurios ir atsiranda vitaminai, hormonai ir kitos bioaktyvios medžiagos auginame augale.

Nu ir aišku nežinomų dar visokių piktžolių gerųjų savybių yra.

[saulius]

Laimis viską puikiai atsakė, nelabai yra ką pridurt. Į pievelę panašus daržas- gerai, jei nesusidaro velėna. Pakankamas mulčio sluoksnis neleis velėnai susidaryt. O jei žolės suaugs labai tankiai- atsiras natūralus "limituojantis faktorius", tuomet daržo kultūrų derlingumas mažės, bet kokybė gerės. Derlingumas gali sumažėt labai, net iki tokio lygio, kad nebus ką valgyt:), todėl reikia laikytis aukso vidurio- ir žolės išsaugot, ir neleist labai joms įsigalėt.
Dė maisto medžiagų augalai nekonkuruoja todėl, kad mulčiuojant jų visiems užtenka, nes maistas gaminasi nuolat, o ne naudojami kažkokie apibrėžti resursai. Pasisavina taip pat kiekviena augalų rūšis skirtingai. Dėl skirtingos šaknų sistemos ir dėl skirtingų poreikių.

[Laimis Žmuida]

Jo, mes čia labai stengiamės nepateikti jokių instrukcijų kaip reikia daryti. Svarbu išaiškinti taip, kad žmogus suprastų esmę ir paskui žinodamas esmę jau jis galės susigaudyti ir suprotauti pats kaip jam elgtis įvairiose situacijose. Nes instrukcija, tai veikia tik vienoje vietoje. Pasakei, kad pomidorą reikia mulčiuot, nu ir mulčiuoja žmogus visiškai nesuprasdamas kam tai daroma. Ir jis aišku susidurs su problemomis, be to prašys instrukcijų kaip auginti agurkus, moliūgus, cukinijas, obuolius... be galo.

O jei supras esmę, tai mokės užsiauginti viską, nebeklausinėdamas.

Todėl dar kartą bandau aiškint. Piktžolės gamtinėje žemdirbystėje gali padaryti vienintelį dalyką - užtamsioti šviesą. Maisto medžiagų jos neatima iš kultūrinių augalų, vandens nenusiurbia, dirvos neišeikvoja... Dar gamtinėj žemdirbystėj žemė nejudinama - neariama, nekasama, neplėšoma. Tai iš tiek informacijos jau lengvai galit pasidaryti išvadas apie karpymą ir rovimą.

Mes piktžoles raunam arba skinam, dedam ant lysvės viršaus, ant mulčio, kur sausa ir jos jokių šansų neturi įleisti šaknis pakartotinai.

[Gandrė]

Esu naujokė, dar ne visas temas spėjau perskaityti, gal ir kvailoką klausimą užduosiu Laimiui: kuo bloga velėna? Tris metus bandžiau tarplysvius dengti: ir šienu, ir lapuočių drožlėmis, ir piktžoles kapoti. Niekas man neįtiko- lapuočių drožlėse išskirtinai suvešėjo dirvinis vijoklis, kurio lyg anksčiau ir nebuvo; piktžolių prižėlę tarplysviai dažnai mindžiojami, žemė po jais suminama, kietoka; šienas buvo gerai, bet rudenį nespėjau dar pridėti, varputis kitą pavasarį subujojo, o žemė tarplysvyje susimynė. Šiemet nusprendžiau tarplysviuose užsėti žolytę ir karts nuo karto ją karpyti, žodžiu, formuoti velėną. Manau, ir gražu bus, ir mindžioti drąsiai galėsiu. Kol kas nesigailiu: tarplysvių žolėje auga viskas, kas nori, bet saikingai. Drėgna ne tik tarplysvyje, bet ir lysvėje. Žolė į lysvę kol kas nesikėsina, o ridikėliams ir salotoms tokia tarplysvio kaimynystė, manau, kad patinka. Tai kuo gi blogai velėna?

[Laimis Žmuida]

Normalus klausimas, nekvailas.

Aš rašiau ne apie daržą, o apie medžius. Jauniems medžiams velėna kenkia. Tą galite matyti gamtoje. Nueikite ir pažiūrėkite kokie medžiai ir kaip auga velėnoje. Normaliai auga ir neskursta velėnoje tik medeliai pionieriai - ožekšnis, šunobelė, karklai, pušis, kai kur beržas. Jie puikiai auga, duoda gerus metūglius. Nėra prie ko prikibti. Jų tokia paskirtis - nutiesti kelią kitiems. Jie atkovoja erdvę iš velėnos ir sudaro sąlygas augti ąžuolams, guoboms, šermukšniams, lazdynams ir kitiems medeliams. Šermukšnio velėnoje pasisėjusio nepamatysite. Lazdyno taip pat. Daugelis medžių pasisėja ir pradeda savo gyvenimą tik miške išskyrus keletą pionierių. Miškinė obelis irgi pasisėja tik miške. O naminės obelys "kvailos". Jos pasisėja velėnoje, bet paskui skursta. Pievoje galite rasti obelų, kriaušių pasisėjusių, bet jei pažiūrėsite atidžiau, tai jų augimas skurdokas. Jei sveikas medis išvaro po pusmetrį ūglius, tai pievoje auganti obelis ar kriaušė - dešimt, penkis centimetrus. Tai - nenormalus vystymasis.

Gamtoje yra tvarka - pievą užkariauja medžiai pionieriai, kurie paruošia dirvą kitiems. Jei kiti bando ateiti anksčiau, tai velėna juos smaugia.

O apie velėną darže sakė Saulius šios temos viršuje, o ne aš. Ir jis kalbėjo ne apie tarpulysvius, o apie velėnos įsigalėjimą lysvėse. Lysvėse, jis sakė, velėna nesusidarys, nes ten bus mulčio sluoksnis. O apie tarpulsvius jis nešnekėjo. Velėna lysvėje nugalėtų kultūrinius augalus, nes ji yra stipresnė. Jei taip nebūtų, tai galėtume velėninėje pievoje tiesiog auginti ridikėlius ir burokėlius, ir nieko nedarant jie užaugtų. Tačiau taip nėra. Žolytę reikia prarauti, kad neįsismarkuotų, o burokėlius pamulčiuoti. Tada jie augs, kitokiu atveju - žolė juos nustelbs.

O tarpulysviuose žolę auginti yra labai gerai. Dėl daug priežasčių. Pirma, mulčias netoli, antra - gali ramiai vaikščioti netrypdamas daržo, žemė patogi. Trečia, lysvė aprėminta gamtos lopinėliais ir bioįvairove, t.y. žole, kuri ir pati padeda kultūriniams augalams užaugti kokybiškiems ir savyje veisia vabaliukus ir kitus gyvius, kurie taip pat prisideda prie daržovių kokybės gerinimo. Ketvirta, numulčiuotas tarpulysvis, tai - mulčio leidimas vėjais. Be to, saulės šviesa nėra sugeriama toje vietoje. O tokių dalykų gamta nedaro. Visur kur tik įmanoma auga augalai ir siurbia saulės energiją.

[Gandrė]

Ačiū, Laimi, už išsamų atsakymą, ypač dėl medžių. Trypiau vienoje vietoje, kol apsisprendžiau žolytę tarplysviuose sėti, bet po tokio paaiškinimo esu visiškai rami dėl savo sprendimo. Žalias daržas man toks gražus, net piktžolių neraunu, kol jos daržovių daigelių nestelbia. Ir nieko: šiomis karštomis dienomis niekas kol kas neskursta, net ir nelaistomas: užtenka iškritusios rasos. O balandos, vakarop susiglaudžiančios lyg į rožės pumpurą, aplamai atskiro dėmesio vertos Dėkui

[angela]

O man kilo klausimas dėl varpučio. Tai tikrai agresyvi piktžolė. Kaip jus su juo susitvarkot? Gerai jei ji sau augtų tarplysvy ir nesikėsintų į lysves.... tai nušienavai kai saulę užstoja ir viskas gerai, bet ji savo galingom šaknim kažinkur gali nueiti ir išrauti jį ne taip lengva. Pas mane jo labai daug ir vistiek tenka rauti. Suprantu, kad teisingas žemės įdirbimas tai velėnos nupūdymas.... bet man šiemiat taip nesigavo , nes per vėlai sužinojau .... o daržų tai norėjosi. Už tai dabar ir gaunasi tokia lyg kova. O kaip kitais metais ? jei gerai daržus iš rudenio užklosiu tai gal jo tiek nebus.