GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Kažkaip niekada apie tai nemąstau. Trukdo- raunu, nutrūksta šaknys- taip ir palieku, netrukdo- visai palieku, trūksta- pasodinu ar pasėju.

Pienes- jei joms trukdo kokia salota, salinu piktzoline salota. L.Morka pas mane sventa karve, uh gyvybingas ir naudingas augaliukas biocenozej.
O aplamai paziurek per googla biodinamine zemdirbyste, ten kazkur maciau nebloga lietuviska straipsneli apie kaikuriuos laukinius augaliukus Tik zinoma viska reikia daryti be fanatizmo

Kam rauti giliašaknius augalus, geriau nugnybti, nupjauti, bus gėris dirvai.

Sveiki visi diskutuojantys,
pradėjau taikyti GŽ principus tik šiemet. Svaigstu nuo to. pasidalinsiu savo lb menka patirtimi. Tarplysvius užklojau kartono lapais, užbėriau ploną sluoksnį žemės, kad nenupūstų vėjas. Kova su pikžolėmis lyg ir baigėsi. Ant viršaus beriu nujautą žolę, jei lieka jos. Nupjautą žolę dedu visur:po medžiais, uogakrūmiais, tarp daržovių. Buvau sunerimusi dėl ateinančių metų :ar neprisisėsiu dobilų, pienių į lysves. Bet paskaičius apie pikžolių naudą, lyg ir ramiau pasidarė. Lb ačiū Sauliui J. už fantastines pamokas (seminaras internete), žemdirbyste susidomėjo ir vyras, kuris anksčiau skeptiškai žiūrėjo į daržus ir visokias naujoves.

Apie prisisėjimą. Mulčius neduoda išdygti, net ir tiems, kas norėtusi kad prisisėtų. Taigi, jei kas ir prisisėja nepageidautino, tai ant viršaus dar pamulčiuoji.

Žemėje guli nesuskaičiuojama galybė sėklų, kurios laukia tinkamos progos sudygti. Mūsų mulčiavimas nieko iš esmės nepakeičia - koks skirtumas bus keliom sėklom daugiau ar mažiau. O kovoti su žolėm nereikia, juk galima pasinaudoti jų teikiamu servisu: mulčiaus pristatymas tiesiai į lysvę, rizikos būti kažkieno sugraužtam pasidalijimas su daržovėmis, drėgmės dirvoje išsaugojimas (gyva paklotė), naudingų medžiagų pristatymas iš gilesnių žemės sluoksnių ir dar daugybė kitų gerų dalykų, apie kuriuos gal būt nė neįtariame. Vadinti jas piktžolėm man liežuvis neapsiverčia.

Naujokei: dengiat tarplysvius? O kam? Gal tarpuvagius ar tarpueilius?

Mama Smilga wrote:Naujokei: dengiat tarplysvius? O kam? Gal tarpuvagius ar tarpueilius?

O kuo skiriasi tarpulysviai nuo tarpuvagių ar tarpueilių, juk esmė ta pati: tarpai tarp kažko. Mulčiuojame tam, kad būtų išsaugoma drėgmė šalia lysvių, piktos žolelės neužgožtų daržovių. Po lietaus smagiau vaikščioti tokiais tarplysviais, lieka švarios kojos. O be to man taip net ir gražiau.

Iš gaunasi mulčiuota dykuma

Kai pravažiuoja toks baisus monstras - traktorius, suvagoja žemę, gaunasi VAGOS. Tokios stambios keteros. Mulčius ant jų net nesilaikytų, nušliaužtų. Manau, nuspėjat, kad pas mus tokių nebūna. Nes monstrai nesivažinėja.

Esame turėję tokius "grožius" pačioje daržininkystės pradžioje. Siaubas, žemė byra į batus, kaimiečiai kažkaip tąsosi su ja - verčia atgal ant augalų, atseit KAUPIA. Vyras nekentėjo, čiupo grėblį, sujungė po dvi vagas į LYSVES, jas įrėmino. Jei jose sėti eilutėmis, būva TARPUEILIAI. Monstras, kaip suprantate, daugiau nesilankė. TARPULYSVIUOSE sužėlė žolytė...

Tai įvyko prieš porą desėtkų metų. Išmaitinom iš tokio daržo krūvą vaikų. Be poliklinikų. Ir kojos nesitepė. Žolė gi.

Tai kas visgi pas jus ir kuo jums trukdo žolė TARPLYSVIUOSE?

Beje, ir paklotės (mulčiaus) pagrindinė užduotis visai kita, nei suminėjot.