GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Šiame forume bus kalbama apie augalų gyvenimą: mitybą, imunitetą, bendravimą, psichologiją ir pan. Instrukcijų čia nebus. Beje, aš norėčiau, kad jų iš viso nebūtų, kad kiekvienas žemdirbys ne tik galvą ant pečių nešiotų, bet dar mokėtų ir ja naudotis. Bet šiai dienai turim tokią situaciją, ką darysi...
Augalų gyvenimas- sudėtingas dalykas, mes negalim jo perprasti iki galo, bet galim kažkiek pažint. Tą ir pabandykim padaryt. Pasistenkit įsigilint į aprašomus dalykus, taip savarankiškai išspręsit daug užduočių. Nesisarmatykit užduot klausimus, rašyt savo pastebėjimus.

apie augalų bendravimą gal atskirai rašoma, bet čia įdomi tema, angl terminas: allelopathy

Bendravimas vyksta keliais būdais:
- vienos rūšies augalas pritraukia kenkėjus ar bakterijas, kurie patinka arba ne antram augalui
- augalas nugyvena gyvenimą fiksuodamas chemikalus naudingus kitiems augalams, kurie patys to nemoka ir mirdamas ( irdamas ) juos atiduoda į aplinką
- augalas pats gamina tam tikrus cheminius junginius, kurie gali būti naudingi/žalingi kitiems ir atiduoda juos irdamas arba per atmosferą ar vandenį

Bet ši sritis yra labai prastai ištirta ir labai priklauso nuo aplinkos. Naudingų bakterijų, kurias gali pritraukti augalas, gal aplamai toj vietoj nėra, o žalingų va apsčiai. Arba atvirkščiai. Nepamenu tiksliai autoriaus, bet rodos Couric ar pan, susumavo visus žinomus tradicinio teigiamo augalų bendravimo tyrimus, ir rado, kad dauguma tų bendravimų iš tiesų ne teigiami, o neigiami.

Dabar būtent ir manoma kad teigiamų veiksnių yra daug mažiau už neigiamus, tad aklai sekti kažkur pasakyta tiesa kad kažkas prie kažko dera, neverta. Geriau žinoti neigiamus efektus, kurie pasireiškia daug dažniau ir tiesiog tam tikrus krūmus/medžius laikyti atokiau nuo visų ( geras pvz graikinis riešutas )

dauguma tų bendravimų iš tiesų ne teigiami, o neigiami.

Į šitą galima žiūrėt iš įvairių pusių. Tas pats kaip su mikorize: galima aiškint, kad tai- augalo ir grybo abipusiai naudingas sugyvenimas (nu čia toks primityvus aiškinimas), o galima, kad tai- augalo ir grybo tarpusavio konkurencija, nes grybas minta šaknų audiniais, o šaknys nuolat stengiasi "suvirškint grybą". Kas stipresnis- tas ir suvalgo savo sugyventinį. O jeigu abu stiprūs (augalas spėja atsiaugint prarastus audinius, o grybas spėja atsiaugint augalo suvirškintą grybieną)- laimi abu, abu gauna tai, ko po vieną gauti negalėtų. Todėl silpni augalai nuo grybų nukenčia, o stiprūs- iš jų gauna naudos.
Tas pats ir augalų tarpusavio bendravime. Gamtoj nėra tokio "geranoriško" bendravimo, kaip mes (prisiklausę pasakų) įsivaizduojam, kad turėtų būt, bet nėra ir konkurencijos, kaip piešė senasis darvinizmo mokslas (dabar jis piešia jau kitaip).