GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Keistai jūs čia kalbat. Tartum žolė geba pati užsidegti nuo sausumo...

Čia kalbame apie sausus stagarus anksti pavasarį, kurie daug kur dega. Sausa žolė pasidaro po žiemos šalčių ir pavasario saulės.

O kodėl žolės sausumas taip smarkiai priklauso nuo ten gyvenančių žmonių? Kiekvieną pavasarį atkarpoje Vilnius - Giedraičiai žolė dega, o už Giedraičių nebedega. Tikriausiai ten daugiau lyja Negi imsi galvoti, kad žmonės sąmoningai ją degina

Degina. Bet pamėginkite nutverti degintojus. Važinėjant labai daug kartų mačiau degančią žolę tarp Vilniaus ir Kernavės. Kai prie pat kelio, tai būna, kad nuo nuorūkos, išmestos pro važiuojančio automobilio langą. Tokių nepavysi.
Nesinori čia rašyti, bet būna, kad smulkieji ūkininkai, kurie laiko karves, tyčia nudegina stagarus. Tada atauga švelni žolė be šiurkščių stagarų, kuri žymiai labiau patinka ypač jautriems karvių liežuviams. Seniau tą išspręsdavo laikydami arklius, avis. Pirmiau ganykloje arkliai, avys nuėsdavo šiurkščią žolę su stiebais. Tik po to , ataugus švelniems lapeliams, tą ganyklą skirdavo karvėms.

Prie Vilniaus daug kur dega pernykščiai stagarai. Čia žymiai daugiau nenaudojamos žemės. Nešienaujamos, neapsėjamos. Už Giedraičių stagarų gal nebūna. Ar šiauriau ne taip šilta, nesudžiūna, sunkiau užsidega.

Nesinori čia rašyti, bet būna, kad smulkieji ūkininkai, kurie laiko karves, tyčia nudegina stagarus.

Ūkininkai deklaruoja ganyklas. Tai reiškia, kad viską šienauja ir stagarų jokių nebūna.

Kai prie pat kelio, tai būna, kad nuo nuorūkos, išmestos pro važiuojančio automobilio langą.

Jei taip lengvai pavasarį užsidegtų sena žolė, tai ji degtų visur, bet taip nėra.

Prie Vilniaus daug kur dega pernykščiai stagarai. Čia žymiai daugiau nenaudojamos žemės. Nešienaujamos, neapsėjamos. Už Giedraičių stagarų gal nebūna. Ar šiauriau ne taip šilta, nesudžiūna, sunkiau užsidega.

Žmonės ten kitokie gyvena, aplinką savo labiau gerbia. Pabandykit kur tikram kaime (ne apie Vilnių) pasakyti žmonėms, kad žolę nudegint reikia - nesupras gi.

Vienus plotus šienauja, kitus nugano. O karvės būna labai įnoringos. Jei žolė peraugusi,nebeminkšta, su kietu stiebu, tai tokios nevalgo. Juk ganyklose tenka matyti paliktų, nusuvalgytų kupstų, ypač kai žolė auga tarp pernykščių sausų stagarų. Tikrai mačiau daug tokių ganyklų. Jei nėra arklių ar avių, kurie neatsisako ir šiurkštesnės žolės, tai ūkininkai rudenį nušienauja tuos karvių nesuvalgytus kupstus. Bet būdavo prie Vilniaus tinginių pažeidėjų, kurie padarydavo, kaip "pigiau".
Po truputį tokių mažėja, kai kuriais metais lietus neleidžia užsidegti.

Tie kupstai - greičiausiai pernykščiai karvašūdžiai, nuo kurių karvės neėda žolės.