Kvapai

[saulius]

Reikštų, kad kvapas anksčiau turėjo tam tikrą funkciją žmogui, kurios vėliau neteko.

Aš į tą pusę ir lenkiu. Gal neteko, o gal ir dabar tebeturi... Jei dabar neturi jokios funkcijos- neverta laužyt galvos, bet jei turi? O jei dar ir labai svarbią, bet mes jos nežinom? Juk kvapai veikia emocijas- niekas nepaneigs.

Žiūrėk tos funkcijos paieškos nuvestų į tuos laikus, kai žmogus ir bitė buvo viena.

Tuomet būtų lengviau. Bet žmogus ir bitė giminingi tik toj vietoj, kai sausumoj nebuvo gyvybės, nebuvo žiedų, nebuvo kvapų...
Pas mus daugiau bendro pvz. su šunimi, nei su vabzdžiais. Bet šunys lyg nereaguoja į žiedų kvapą? Aišku, jį jaučia, bet tikrai nesimėgauja- neateina prie kokio žiedo ir nekaifuoja, kaip žmogus. Tai reiškia, kad šuniui tas kvapas nieko nereiškia. O mums reiškia... kažką.

[saulius]

yra toks dalykas kaip aromaterapija. galbūt tai būtų raktas, kam mums reikalinga užuosti tas gėles.

Galbūt. Gal turi kokių minčių? Nes aš silpnokas toj srity...

[nawjia]

kiek suprantu, kvapai tai yra elektrocheminiai dirgikliai, keliaujantys uoslės nervukais iki hipotaliamo liaukos, kur vyksta kokie tais dalykai, kuriuos reiktų pasiaiškint, nes nežinau.
tačiau ir be nosies kvapai pakliūna į organizmą - per odą į kraujotaką, nukeliauja irgi "reikia pasidomėt kur".

o poveikis tai aiškus, juk yra raminančių, stimuliuojančių kvapų ir jų mišinių.

[saulius]

Apie hipotaliamą plačiau: http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanit ... potaliamas
Seniai skaičiau, reikia dar paskaityt.

[Vėjai]

Man kvapai ( kaip manau ir daugumai) asocijuojasi su ta vieta kur juos užuodei. Naktinukų ( dviragė leukonija taip atrodo vadinasi tiksliai) kvapas man visada primena vasaros vakarus pas močiutę kaime.
Kadangi nuo kvapo, kaip ir nuo garso neasisaugosi, gal tos asocijacijos ir suformuoja norą užuosti kažkokį kvapą, trauką prie to taip kvepiančio daikto.
Labai specifinis pajūrio pušyno kvapas, bet tik Baltijos pajūrio. Jei užuodžiu kažką panašaus, tuoj ir sėdžiu Nidoj prie jūros. Pietuose pajūrio pušynai taip nekvepia.
Uoslę, kaip ir skonio receptorius, galima ir sugadinti ir lavinti.

[nawjia]

čia kelios citatos iš to straipsnio, manau daug ką paaiškina:

- hipotaliamas, o ne kiti nervų sistemos skyriai, yra organizmo vidinės terpės centrinis reguliatorius. Ir štai kodėl. Signalai iš atskirų smegenų dalių pirmiausia pakliūna į hipotaliamą, jie čia „filtruojami“, ir būtina informacija į kūną nukreipiama jau hipotaliaminių signalų forma.
- hipotaliamas yra pagrindinis vegetatyvinių (vykstančių pasąmoningai) funkcijų reguliatorius.
- Šalia reprodukcinės sistemos valdymo hipotaliamas valdo daugelį kitų funkcijų. Per hipofizį hipotalimas valdo organizmo augimą (augimo hormonas), skydliaukės veiklą (tireotropinis hipofizio hormonas), antinksčius (kortikotropinas), pieno liaukų funkciją (laktogeninis hormonas arba hormonas, stimuliuojantis pieno gamybą).
Hipotaliame ir greta jo esančiose smegenų dalyse yra miego centras, o taip pat centras, kontroliuojantis emocijas. Hipotaliame yra ir apetito centras, šilumos gamybos ir jos reguiavimo centras.
- Daugelis tyrinėtojų mano, kad hipotaliame yra struktūros, susietos su pasitenkinimo ir malonumo reguliavim (malonumo centras). Jeigu gyvūnui dirbtinai elektros srove stimuliuoti tam tikras hipotaliamo dalis, tai jis sieks pakartotino stimuliavimo, nors jei ir reikės įveikti skausmą. (čia gal paaiškina asociacijas, kvapo-prisiminomo malonumą ir norą jį patirti)
- Visų pirma, hipotaliamas pritaiko organizmo veiklą prie aplinkos sąlygų. Jeigu atmesti mechaninę apsaugą (odą, raumenis ir kaulus), tai būtent koordinuojanti hipotaliamo veikla saugo organizmą nuo žalojančių aplinkos faktorių, galinčių mirtinai pažeisti jį.
- hipotaliamas – pagrindinis informacijos, patenkančios iš kūno, integruotojas, ir kartu tas kolektorius, į kurį suteka informacija iš išorinio pasaulio.
- Dar daugiau, hipotaliamo ir hipofizio hormonai įtakoja ne tik kūno, bet ir smegenų būseną, ir, kaip pasakytų ankstesniais laikais į „dūšios“ būseną. (toje vietoje kvapais gal ir įtakojama savijauta)

[Dite]

yra tokia svetaine http://kvapai.aromata.lt/
tai, kad vieni kvapai mums kvepia, kiti ne, yra rodiklis, kas mums tinka, o kas ne. nors vedose mokoma, kad zmogui reikia to, kas jam labiausia nepatinka, ty priesybiu. ir is tikruju pvz svogunas nekvepia, o skausmo atveju yra puikus vaistas, bet cia veikia teorija, kai sergi, ty nukrypimas nuo normos, siaip sveikas zmogus nori buti toks grazus ir viliojantis kaip roze, o ko nori roze is zmogaus? gal kad ja platintu ir zmones ja sodintu.

[saulius]

Nu va, mechanizmas aiškus, poveikis irgi, sakykim, aiškus. Dabar reikia išsiaiškint, kodėl gamta taip sutvarkė, kad žiedai mus viliotų.

mokoma, kad zmogui reikia to, kas jam labiausia nepatinka, ty priesybiu.

Biologiškai galima paaiškint kiek kitaip. Kas labai labai patinka, net iš proto varo- yra reikalingi dalykai, bet jų galima labai labai mažai . Gamtoje tokie "labai labai" dalykai yra labai reti arba sunkiai prieinami, bet reikalingi, todėl ir įdėtas gyvūnui l. didelis jų noras. O kadangi gamtoje jų l. mažai arba sunkiai pasiekiama- organizmas ir negali įveikt didesnių jų kiekių. Geras pavyzdys- saldumynai arba trumai- ypatingo kvapo ir poveikio grybai. Tie "labai labai", kadangi natūraliai vartojami labai retai, turi ir labai stiprų poveikį. O jei vartojami dažnai- jokio ypatingo poveikio neturi. Tas tinka ne tik maistui- visoms sritims vienodai.

[nawjia]

žiedų grožis ir kvapas pievose, miškuose, stimuliuoja mus, suteikia laimės pojūtį....pažadina iš po tingios žiemos aktyvesniai veiklai.
bet kaip ten su tais, kurie nuolat yra apsupti gėlių, kur nuolat šilta. įdomu, kad nors jų temperamentas yra labai staigus ir jie tokie emocionalūs....bet prie darbo neskuba ir yra tingesni.

[saulius]

žiedų grožis ir kvapas pievose, miškuose, stimuliuoja mus, suteikia laimės pojūtį

Tą tai mes pripažįstam... Bet kodėl gamta taip patvarkė, kad žiedai mums patiktų? Ir ne visi juk maloniai kvepia: vieni nekvepia, kiti šiaip sau, o kiti- labai labai... Juk kvapas nėra kažkas pastovaus visiems atvejams, skirtingų rūšių gyvūnai į tą patį kvapą reaguoja skirtingai. Kodėl gera rožė ne tik kvepia, bet net mąstymą keičia?