Postgamtinė žemdirbystė

[angela]

O kas trukdo mums taip gyventi? - mūsų pačių baimė...... Čia tik teorija mastoma iš vienos ir kitos pusės, galų gale lieka energijos tik tolesniam svajojimui. Tikrai nieko nenoriu įžeisti, nes puikiai suprantu, kad daug daroma gyvūnų adaptavimui ir t.t. Bet kas liečia pagrindinę svajonę ... tai viskas labai atsargu. Galų gale kaip smagu būtų kartu nueiti pamedžioti ar pažvejoti ir viskas prie vietos.... Fantastika.... o moterys kartu mezga ilgais žiemos vakarais ir dar daug visko.....

[saulius]

O kas trukdo mums taip gyventi? - mūsų pačių baimė....

Na na, jau įdomiau. Kaip?

[angela]

na kažkaip turi būti visi prie vietos.... o dabar čia visi kuriam savo sodybas tai vienam lietuvos gale tai kitam. Toli gi.... bet žinau , kad gali ir dar kitokių būdų būti... visi turi įsijungt į diskusiją..... vis minčių, idėjų daugiau

[angela]

Be to aš tiek knygų nepervarius... tik kiek mano fantazija leidžia tiek aprėpiau. Matau gražius dalykus, smagu. Suprantu ,kad atsisakyti irgi reikės....tai lūžis, bet tie visi nesmagumai dažniausiai slepia tikrus lobius, dėl to taip sunku.

[saulius]

na kažkaip turi būti visi prie vietos.... o dabar čia visi kuriam savo sodybas tai vienam lietuvos gale tai kitam.

Va. Ačiū. Aš irgi suprantu, kad taip atsirastų reali jėga. Tada jau galima ir dialogus pradėt su "aplinkiniu pasauliu". Ir gyvenimo kokybė atsirast turėtų. Tiesą sakant, kito realaus būdo ir nematau... Bet čia ir sunkiausia tas atsisakymas. Nes sodybos arti viena kitos- ne tas. Tai tik sukelia dar daugiau problemų. Esminis lūžis žmonijos istorijoje- žemės ir turto bei žmonių pasisavinimas įvyko seniai, jau mūsų propropro...seneliai užaugo "šeimininkais". Ar sugebėtume perlipt per save? Ar sugebėtume atsisakyt nuosavybės dėl gyvenimo kokybės ir bendros gerovės?

[saulius]

Tiesa, rašydamas "žmonijos istorijoje" pamiršau vieną "paslaptį": mes- ne žmonija. Taip kur kas lenviau.

[nawjia]

lygiaverciai dialogo partneriai yra tokie zmones, kurie: 1. turi lygiaverti svori, 2. tiksla ar motyvacija ir 3. elementaru supratima apie reikala.

problema del 1. - musu svoriai ryskiai skiriasi, koks 100 pries 7 milijardus.

del 2. kaip matome, ne rodyt nereikia, visos populiacijos tikslas yra uzdirbti pinigus. vartojimas yra toks puikus isradimas, kad netgi karo ar gamtos katastrofos atveju yra uzdirbami pinigai. todel motyvacijos kazka keisti nera ir nebus. visi tie plepalai yra tik dar viena vartojimo forma, zinoma projektiniu pinigu kultura.

del 3. visas reikalas ka mes cia kalbam priestarauja viskam, kas kapsejo i musu kultura daug tukstanciu metu. mano ribota fantazija niekaip nesudesto bent svajoniu scenarijaus kaip imanoma savanoriskai pereiti prie darnos atsisakant aplinkos keitimo.
jeigu kas isivaizduoja - man butu idomu isgirst.

apibendrinant tersejai domisi tik vienu -pinigais. prasuksim projekteli, tketina kad suveiks, pasiulysim sveikatos - nusijuoks i akis kramsnodamas vitaminus ir mindamas dvirati.

[angela]

O kur sodybos arti viena kitos sukuria daugiau problemų? Na, nebent labai nemėgstami žmonės šalia įsikurtų... gal ko nesuprantu

[saulius]

Visa tai jau buvo ne taip seniai. Baigėsi tuo, ką šiandien turim. Nuosavybė bet kokiu atveju skatina ekspluataciją visomis formomis. Tiesiog patys pamatai ne tie. Kam žengt žingsnį atgal, jeigu vistiek teks eit į tą patį priekį?

[angela]

Aš tų dalykų nežinojau, bet tada peršasi išvada, kad reikų keisti krypį. Gal tarkim daugiau koncetruopjames į kokią tai augalų adaptaciją, ar dar ką smagaus........ir bandom laimingai gyventi.