O tai ką daryt? Negali gi visi vien obuolius valgyt, tuo labiau, kad gyvo pavyzdžio tai nėra, o mes mėgstam pavyzdžius.
Pavyzdžiai yra, gi vegetarai užsiaugina sau maistą, o mėsėdžiai vis dar mindžiukuoja ir neužsiaugina. Štai tau ir pavyzdys.
Obuolius gali valgyti kiekvienas, o štai mėsą valgyti ne kiekvienas gali. Prisiminkime, kad žmogus iš pradžių buvo rankiotojas. Rankiotoju būti lengva. Gali lengvai ne tik augalų prisirinkti, bet ir sraigių, vikšrų. O medžioti sunku. Pagauk, kad gudras žvėrį plikom rankom. Aš apskritai manau, kad medžioklė yra nenatūralus užsiėmimas ir atsirado ji tik iš bėdos, kai nebebuvo ką rankioti. Arba buvo įsūdyta mums kaip grūdinė žemdirbystė, arba greičiausiai atsirado stepėse, kur nėra daugiau ką valgyt apart gyvulių. Vėliau, jau atsiradus gyvulininkystei pas nomadus ir sukaupus tam tikrą turtą (gyvulius) buvo lengva su jais ateiti ir į sėslius kraštus ir juos "užkariauti". Ir ne dėl to, kad gyvuliai būtų geriau, bet dėl to, kad gyvuliai jau buvo kaip įdirbis. Niekas gi netiestų bėgių iki kito pasaulio galo ir neišradinėtų traukinio, jei norėtų su kitu žmogumi pėsčiuoju eiti lenktynių. Dabar gi, kai bėgiai mums prosenelių padovanoti, kai jų krauju varomi plieniniai traukiniai, tai bepigu į traukinį įsėsti ir judėti greičiau už pėsčią. Bet jeigu milijardai mūsų protėvių nebūtų įdėję į civilizaciją tiek galios, tai pėsčio žmogaus neaplenktum su traukiniu. Taip ir su gyvuliais. Jie yra energijos koncentratas, su kuriuo nomadai galėjo keliauti. Vegetaru būdamas per stepę toli nenukeliausi, nes reikia maisto daug neštis, o su gyvuliais gali klajoti, kad ir keturiasdešimt metų.