saulius » Tre Gru 24, 2014 2:50 pm
Vienas iš gamtinių žemdirbių paklydimų - teiginys, kad padidinus pvz. daržų produktyvumą prasimaitinimui reikia mažiau vietos. O jeigu maitintis tik augaliniu maistu - iš viso mažai vietos reikia, nes reikiamą kiekį daržovių galima užsiauginti keliuose aruose ir nereikia daugybės hektarų ganykloms, kad turėt pakankamai mėsos, pieno produktų ir kiaušinių. Toks teiginys neteisingas jau vien ekologiniu požiūriu. Ekologinė situacija geriausia tose vietose, kur žmonės gyvena ekstensyviausiai, pvz. medžiotojai. Aplinkos produktyvumas toks, koks yra, žmogus nė kiek jo nepadidina. Ir kad prasimaitint, šeimai reikia labai didelių plotų. Čia jau ne šimtai ir ne tūkstančiai hektarų, o tūkstančiai kvadratinių kilometrų. Tas pats pas piemenis: kad aprūpint didelę šeimą maistu ir apsirengimu, reikia labai didelių ganyklų, o kad jos nenusialintų ir visada būtų produktyvios, reikia neganyt vienoje vietoje, o klajot su banda kuo didesnius atstumus. Štai čia yra gamtos mechanizmai, ne tik saugantys ekosistemas, bet ir ribojantys žmonių kiekį teritorijoje. Kuo didesnės teritorijos reikia žmogaus prasimaitinimui, tuo mažesnį spaudimą aplinkai jis daro, tuo geresnė ekologinė situacija. O kuo mažesnėje teritorijoje gali prasimaitinti žmogus, tuo didesniam žmonių tankumui toje teritorijoje kuriama tendencija, tuo bus didesnis spaudimas aplinkai, tuo bus prastesnė ekologinė situacija. Taigi, visi projektai ir pamąstymai, raginantys apsiribot kuo mažesniu plotu, yra antiekologiniai. Žinoma, niekaip negali vadintis gamtiškais, darniais ar pan. Nes darna- tai bent jau nekenkimas aplinkai. O mūsų ūkinė veikla jai beveik visada kenkia. Nesvarbu ar daržai mulčiuoti, ar ariami - nei briedžiai, nei laukinės žąsys juose negyvena.
Saulius Jasionis