klausimas - kur link veda šios darnumo diskusijos, t.y. ko yra siekiama
Gamtinė žemdirbystė yra geriausia ką šiuo metu turime, tačiau ne geriausias variantas apskritai. Jei šiandienine gamtine žemdirbyste užsiimtų visi pasaulio žmonės, tai geriau negu dabar nebūtų. Gamtinė žemdirbystė tokia kokia ji dabar yra vis dar nėra išsigelbėjimas pasauliui, nėra galutinis žingsnis. Tą visada sakome. Gamtinė žemdirbystė tik laiptelis į kažkur kitur. Kur tas kitur? Štai šiose temose ir bandome pamatyti kur. Nesvarbu, kad per savo gyvenimą nespėsime to pasiekti, nesvarbu, kad žmonija per 200 metų to nesugebės pasiekti, tačiau turime matyti link kur judame.
Kai įtraukiame naują aspektą į gamtinė žemdirbystės teoriją, turime žinoti prie ko jis prives pasaulį tolimoje ateityje. Jei jis veda prie darnaus pasaulio - tvarkoje, o jei ne, tai nepriimam tokio principo. Pavyzdžiui, Kuznecovo intensyvios pjuveninės žemdirbystės nenorėtume, nes jei visi pasaulio žmonės užsiims tokia žemdirbyste, tai bus iškirsti pjuvenoms visi miškai ir bus labai blogai. Geriau būtų kitokie variantai.
Ribų nubrėžti mes nenorime. Kas kaip nori, tas taip gyvena. Vieniems riba yra tradicinė žemdirbystė, kiti džiaugiasi, kad užsiima ekologine žemdirbyste, treti pasitenkina C, D gamtinės žemdirbystės kategorijomis, ketvirtiems jau reikia elitinės kategorijos, o yra žmonių, kurie nesustoja ties tais standartais ir lipa aukščiau už dabar esamą gamtinę žemdirbystę. Neturim smerkti žemiau esančių kelių. Jei žmogui tuo metu tiek reikia, tai reiškia toks kelias jam geriausias šiuo metu ir jis kitame kelyje gal net neišgyventų. Smerkti negalim, tačiau žiūrėti kur link veda keliai - galim.
Šių diskusijų apie darnų gyvenimo būdą tikslas atrinkti principus, kuriuos galime įtraukti į tolimesnį gamtinės žemdirbystės plėtojimą, o kurių ne. Jei tolimoje ateityje vizualizavę matome, jog koks nors principas priveda prie nedarnaus gyvenimo, reiškia neverta to principo traukti į tolesnę gamtinės žemdirbystės plėtotę.
Štai dabar prieš mane konkretus principas stovi - paskutinės miško mitybinės grandies - miško gyvūnų - integracija į gamtinę žemdirbystę. Mano dabartinė žemdirbystė kol kas atrodo neteršianti ir tausojanti, tačiau tolimoje perspektyvoje ji vis vien išnaikina gyvūnus, nes yra nuo jų nepriklausoma. Todėl man norisi sugalvoti tokią žemdirbystės formą, kuri būtų priklausoma nuo briedžių, vilkų ir šernų, negalėtume be šių gyvūnų gauti atitinkamos kokybės produkto. Jei pavyks šį principą integruoti, tai tokia nauja gamtinės žemdirbystės forma sugebėtų pakonkuruoti su dabar Sauliaus siūloma ekologiškiausia gyvenimo forma šiaurėje - medžiokle.