GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

O kaip tu pats Sauliau supranti bendruomene ?
Mama Smilga - o realiai padedamas kitam zmogui stipriai rizikuoji, juk neveltui rytu ismintis byloja "uz isgelbetojo poelgius uzsikrauni atsakomybe ant savu peciu", toje pagelboje toli grazu ne viskas taip paprasta, neveltui sergamumas veziu, onko personalo tarpe 10 %, kai bendrai paemus statistika zymiai svelnesne ...

Net nesitikėjau tokio klausimo . Ką čia suprast ar nesuprast- bendruomenė yra bendruomenė, toks organizmas. Ne idėja, ne bendras tikslas, ne bendri pomėgiai- tiesiog organizmas, kurio "ląstelė"- žmogus. Su visais organizmui būdingais požymiais. Todėl civilizuotame pasaulyje bendruomenių ir nėra, vieni čigonai šiaip taip bando išgyvent. Bendruomenių neįmanoma valdyt. Nes jose yra pilnatvė, nėra "laisvų jungčių". O visomis laikinomis "bendruomenėmis" dėl bendros idėjos, bendrų tikslų ir pan. sėkmingai galima manipuliuot.
Keistai tu čia klausi, juk žinai ne blogiau už mane.

Ir organizmas susikuria ne nelaimės atveju, nuo sąlygų keičiasi tik jo veikla, jis evoliucionuoja. Turi tokią savybę ir dėl to yra stiprus. Arba žūsta. Organizmas, suskilęs į atskiras ląsteles, nenustoja egizistavęs plačiąja prasme, bet nustoja egzistavęs kaip organizmas. Čia gi elementari biologija, ne "aukštos materijos". Va ir žmonės dar gyvena, bet jau tik ta kita prasme. Pilnaverčio organizmo nėra.

Pvz. grybo ląstelė gali gyvent ir viena, ir maitintis gali. Bet realiai išgyvent gali tik grybiena. Nors grybienoje (ir vaisiakūnyje) visos lastelės vienodos, bet visos būdamos kartu sukuria realiai gyvenantį organizmą. Dar įdomiau- miksomicetai. Tokie vaikščiojantys grybai. Kai keliauja, ląstelės keliauja atskirai, o kai sustoja- vienas organizmas su savo forma. Va čia yra bendruomenė- organizmas. Tokiais pačiais principais veikia ir žmonių, kitų primatų, kanopinių, paukščių bendruomenės. Visur lygiai tie patys principai. Gyvūnas (socialus) gali gyvent ir vienas, zoologijos soduose sėkmingai ir gyvena, bet realiai gamtoj- ne. Pavieniams gyvūnams, neturintiems "evoliucinio rezervo" išgyvent neįmanoma. Va ir mes gyvenam "fermoj"- viskas gerai. O realiai taip gyvent negalėtumėm. Ne veltui senovinėse bendruomenėse didžiausiai bausmė- išvijimas iš bedruomenės. Jiems tai baisiau už mirtį. Atrodo, džiaukis, gali ramiai atskirai gyvent, turėt savo atskirą iemą, su niekuo nereikia dalintis, bet matomai tame tikrai yra kažkas baisaus, ko mes net nematom, nes nematėm kaip gali būt kitaip. Tik amžina trauka kažkur, amžinas pojūtis, kad kažkas ne taip...

Vigintai. Mes atsakingi tik už savo ir dalinai už savo vaikų poelgius. Išsigelbėjimas katastrofoje - didelis dvasinis sukrėtimas ir duota galimybė atitaisyti klaidas, pradėti iš naujo. Ir tai ne gelbėtojo atsakomybė, kad išvaduotasis vėl grįžta į paklydimų kelią. Bet praeitose žinutėse aš kalbėjau ir apie išsigelbėjimą nuo kokios nors dvasinės vergovės, o tai visai kas kita.

Tame ir reiklas, kad paskutiniu metu sau daznai iskeliu sita klausima, atrodo surandu kazkoki atsakyma ir vel viskas subyra kaip kortu namelis
Va zydu bendruomenes - kibutsai, okupotuose zemese, kur viskas bendra, darbas laukuose salia atrentu automatu, puolimo pavojus ir t.t. Bet subyrejo ir tai kaip kortu namelis.
Pushtunu kaimai, Hindukuso kalnuose (afganas), laisve mylinty tauta, niekada ir niekuom nebuvusi nukariauta, bet susidarius galimybei tos bendruomenes zmones ipatingai moterys bega i svetima, bet ramesni ir patogesni gyvenima.
Priezastys, pamastymai viskas gerai, bet norint kazka sukurti reikia surasti tai kas prades traukti zmones vienas prie kito, kas paskatins vienytis. Ir nereikia kviestys nelaimiu, manau gali atsirasti kazkas kas paskatins zmones vienytis. Manau tam reikalingi tokie pasiplepejimai

Sauliau. Nors nei moku batų pasisiūti, nei batsiuvio neturiu šalia. Bet išgyvenu dvasinę pilnatvę. Ne fizinę - daug ko neturiu, ir šeimos nariai Anapilin lydėti... Bet dvasioje yra harmonija, nėra to "kažko" trūkumo... Ir tai duoda ne bendruomenė.

Tai esi pirmas mano sutiktas žmogus galintis tuo pasigirt. Arba meluoji. Sau, ne man.

O aš tokių pažįstu. Galiu supažindinti. Tai gal ir pati panašus ekzempliorius? Čia tik juntami dalykai, todėl nesiruošiu niekam nieko įrodinėti.

Tai tokie, kurie tiki, kad "ten kažkur" bus geriau? Ar tie, kuriems ČIA viskas absoliučiai gerai?