GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

O ar verti pagarbos tik tie žmonės, kuriems čia viskas negerai? Tokie amžinai nepatenkinti?

Cia Sauliau tokie nepagydomi pozitivistai, dabar tai madinga, mano drauge tokia.... Greiciau jie panasus i karietos arklius, kuriems ant akiu uzdeti tokie ribotuvai, kad nieko nematytu aplinkui ir nesibaidytu. Viskas absoliuciai ok gyvenime, tik vienas mazas bet, paziuri koki geresni filma ir visa nakti zliumbia

Tai kad, Vigintai, mes su Tamsta net nepažįstami, o Jūs jau taip griežtai mane kažkur suklasifikavot... Ir Saulius panašiai - "tik ten gerai","viskas čia gerai"... Vieni kraštutinumai.

Ir mato tiktai vien gėrį . Tačiau reikėtų matyti abi puses? GeraI kad žliūri ir po to žliumbia, neretai iš viso bijo bet kokios informacijos,o jeigu neigiama tai ją iš viso ignoruoja.

O po to palūžta ir nuo proto nušoka.

Jaunystėje buvau labiau nevilties žmogus, bet per n savarankiško gyvenimo metų vis daugiau dvasioje harmonijos ir vis mažiau disharmonijos, nepasitenkinimų, nesusipratimų. Taigi tai buvo ir tebėra kelias, kaip kažkur sakė zoot, ir liudija, kad nebuvau "visad ir viskuo patenkinta". Ir iš tiesų kartais mano ir aplinkinių nuomonė dėl to, kas gerai, o kas ne, nesutampa. Matau ir suprantu daug blogybių, bet kuo toliau, tuo mažiau norisi dėl to plaukus rautis. O ką galiu pagerinti, darau. Ar tai jums atrodo nenormalu?

aš kai apie tokius dalykus pagalvoju, tai kartais išvada peršasi, kad viskas perdaug paprasta, arba viskas yra vistik taip sudėtinga, nu kad kur gi jau ten "vienai ląstelei" suprasti viso organizmo gyvenimo viziją. manau, kad bendruomenės kažkada buvo toks pats natūralus dalykas kaip gimimas, maistas, mirtis, kol atsirado lygesnių už lygius, ir kurie pagalvojo, kad kitų sąskaita galėčiau "atsisėsti ant dviejų/trijų/.../ kėdžių". o tada, ir iki šiol yra sėkmingai kuriamos dirbtinės bendruomenės, kuriuose galbūt yra likę kažkokie trafaretai sukurti "laimės" pojūčiui, bet kurių tikrasis tikslas pasinaudot žmonėmis kaip tarkim skruzdėlės naudojasi amarais? kodėl žmogui atrodo kad jis yra paskutinė "maisto" grandinės dalis?

Ir iš tiesų kartais mano ir aplinkinių nuomonė dėl to, kas gerai, o kas ne, nesutampa. Matau ir suprantu daug blogybių, bet kuo toliau, tuo mažiau norisi dėl to plaukus rautis.

Nu va, papuolėm. O sakai: pilnatvė, harmonija... Skirstymas į "gėrybes" ir "blogybes"- jau visiška destrukcija. Tuoj sakysim, kad vilkas blogas, o stirna gera. Čia kryžiuotiška filosofija: yra gėris- atseit dievas ir blogis- atseit velnias. Gamtoj to nėra. Prisiminkit mažus vaikus- jiem nėra nei dievo, nei velnio, jie dar švarūs.
Bendruomeniškumas tarp žmonių- pirmiausiai nuoširdūs santykiai. Kuris galit savo artimiausioj aplinkoj su visais žmonėmis bendraut visiškai nuoširdžiai? Ką ten su visais, bent su vienu? Ar kartais šito netrūksta? Gerai, gerai, giliai pagalvokit... Juk jeigu viskas tvarkoj- prieini prie žmogaus ir pasakai ką apie jį galvoji, pasakai, ko iš jo norėtumei arba ką gali jam pasiūlyt. Na, žodžiu, normaliai bendrauji. Matėt kur nors tai? O kuo toliau nuo civilizacijos- tuo daugiau to bendravimo. Todėl tie "puslaukiniai" savo "naivumu", smalsumu, visišku nuoširdumu mums tokie panašūs į mažus vaikus... Jiems visiškai atviras bendravimas su savo rūšies atstovais- elemenarus dalykas, apie tai jie net negalvoja. O mums jau- kosmosas, visiškai neįsivaizduojama nepasiekiamybė. Mes žinom, kad apie kai ką kalbėt galima, o apie kai ką- ne, nes gali bū ne taip suprastas, nes gali kilti neigiama reakcija, nes yra kažkokios "normos" ir "taisyklės"... Baisu!

kur gi jau ten "vienai ląstelei" suprasti viso organizmo gyvenimo viziją.

Ji supranta, jeigu yra tame organizme. O jeigu ne- nesupranta. Todėl jokios religijos nepadės žmogui suprast "viso organizmo vizijos", kol jis realiai nebus tame organizme. Ir nepadės čia nei maldos, nei jokios kitos "dvasinės praktikos". Savęs neapgausi.

manau, kad bendruomenės kažkada buvo toks pats natūralus dalykas kaip gimimas, maistas, mirtis, kol atsirado lygesnių už lygius

Būtent, ir aš taip pat manau. O tada kažkas pasakė: "Tai- MANO (žemė, gyvuliai, augalai, namai, žmona, vyras...)". O kiti tuo patikėjo. Va ir turim "harmoniją".

kuriamos dirbtinės bendruomenės, kuriuose galbūt yra likę kažkokie trafaretai sukurti "laimės" pojūčiui

Ir tas trafaretas pavadinamas bendruomene. Visiems gerai- harmonija, pilnatvė...

Yra gera knyga "The continuum concept" Liedloff, išversta ir į rusų kalbą, pavadinimu "kak vyrastit rebionka sčaslyvym". Ten daug kalbama apie tai, kodėl civilizacijos žmonės turi įvairių dvasinių problemų. Yra internete. Manau bendruomenė = gentis?

Sauliau. Tie mano žodžiai, kuriuos pacitavot, buvo skirti zoot. Kuris vis kviečia į kovą su blogiu. O mane berods priskyrė prie žmonių, kurie arba kažko nemato, arba bijo pamatyti (tokių tikrai yra). Manau, dabar turėtų paaiškėti mano žodžių prasmė.