GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Noriu paklausti apie šviežumą gyvuliniuose produktuose. Kad šviežumas reikalingas daržovėse - viskas aišku. O ar pieno, mėsos produktuose irgi veikia šviežumas? Daržovėse dingsta vitaminai. O kas dingsta pavyzdžiui piene? Gal kaip tik atsiranda kažkokių vitaminų rauginant pieną, fermentuojant mėsą. Ar tie produktai naudingi žmogaus organizmui ar jų reikėtų vengti, nes gamtoje jų kaip ir nėra.

Žodžiu norėtųsi daugiau informacijos apie šviežumą gyvuliniuose produktuose.

Rauginant piene mažėja cukraus (laktozės), o daugėja rūgščių. Čia bakterijos veikia su visais savo privalumais. Mano galva rauginimas yra gerai. Mažiems vaikams laktozė reikalinga, o suaugusiems ne. Kas gero darosi fermentuojant sūrį- nežinau, gal sūrininkai žino. Bet bioaktyvių medžiagų daugėja.
Mėsa, aišku, geriausia šviežia. Bet kad mes ją vistiek dažniausiai termiškai apdorojam. Ilgai virta ar kepta mėsa- katabolikas, suaugusiam žmogui daugiau kenkia, nei padeda. Žalią mažai kas valgo- taigi šviežumas čia nelabai... Kadangi apie mėsoj vykstančius procesus nelabai išmanau, galiu tik pasiremt mėsėdžių tautų patirtimi. Sveikata ir ilgaamžiškumas juk kažką sako apie maisto kokybę. Mėsa ten dažniausiai vartojama šviežia (žalia) arba vos apvirta (kelias minutes). Niekada nekepama. Atsargai džiovinama prie laužo be jokių ingredientų- tokia laikosi ilgai. Žuvys dažniausiai valgomos šviežios, sūdomos (kur yra druskos) arba džiovinamos. Yra dar vienas niuansas: laukiniena, tiek žvėrys tiek paukščiai, jei yra galimybė, brandinami pakabinus su kailiu ar plunksnomis, čia gal kiek suyra baltymai, kas daro mėsą minkštesnę ir lengviau įsisavinamą. Bet šitą žinau tik apie slavus- medžiotojų tautos neteko girdėt, kad taip darytų. Kažkodėl. "Pūdomos" lašišos kai kur. Fermentuojantis baltymai skyla į aminorūgštis ir čia, matyt, yra kažkas gero. Meška irgi geriau ėda pašvinkusią mėsą, nei šviežią... Taigi fermentuota mėsa gamtoje yra- tai dvėseliena. Žmogus gi, daugelio antropologų nuomone, mėgdavo šį skanėstą .
Yra viena taisyklė, darant fermentuotus mėsos gaminius- mėsa turi būt seno gyvulio, t.y. mažai vandeninga, sausa. Skilandis iš jauno paršo nestovi. Čia irgi kažkas yra tokio... Reikia specų, kad paaiškintų.

Nevertinsiu, kiek jis specas, bet gal bus pravartu http://www.gaspadine.lt/kulinarinis_pav ... landi.html

Turiu knygą Metai už stalo, lietuvių valgiai pagal metų laikus surašyti, knyga tikrai verta dėmesio. Tai joje puikiai atsispindi maisto sezoniškumas, juk vasarą norisi lengvo gaivaus maisto, o žiemą jau riebesnio, ir nesuprantu kam vaikytis kitų šalių virtuvių, tradicijų, jei mes gyvenam čia, su savo vasaromis, savo žiemomis, turim savo patiekalus, gėrimus, viskas kaip ir subalansuota mums. Dairomės kaip gyvena aplinkui žvėrys, augalai, kokių sąlygų jiems reikia, o patys gyvent ruošiames į ką žiūrėdami?
Truputis apie fermentuotus gėrimus http://www.culinaryheritage.eu/lt/strai ... a/offset/1
O čia apie pieno produktus http://www.gaspadine.lt/straipsniai/lie ... uktai.html
V. Sako pozicijai galima pritarti, galima nepritarti, bet pateikta informacija įdomi.

Man V.Sakas patinka. Tiesa, jis "atstovauja" bajorišką virtuvę, nevisai vietinę, bet daug ir gero yra pas jį. Apie skilandį ir gražiai, ir teisingai surašyta.

Paprastai pasiimu puskiaulį iš fermų, tos pačios mėsos, kurios pardavinėjamos parduotuvėse. Pats išsipjaustau ir į šaldiklį. Ir nežinau kodėl, bet ta mėsa skanesnė negu parduotuvėje pirkta, nors iš to pačio šaltinio. Gal čia koks placebo
Bet tikriausiai dėl to, kad mažiau tarpinių procesų praeina mėsa- iš skerdyklos tiesiai į šaldiklį, o ne vežiojimų, perkrovimų, pjaustymų, supjaustytos laikymų šaldytuve, vėl pervežimo namo.

Didelis dar klausimas, ar kiauliena parduotuvėj lietuviška:

„Su kiauliena yra kitaip. Lietuvoje auginama per 900 tūkst. kiaulių, iš jų apie 300-500 tūkst. (priklausomai nuo metų) gyvų kiaulių eksportuojama į Rusiją. Taigi mums lieka daugiausiai apie 600 tūkst., o trūksta dar milijono, kad Lietuvos gyventojai būtų aprūpinti mėsos produktais. Mes norėtume, kad kuo daugiau kiaulių augintų patys lietuviai, bet Lietuvoje sudėtingi gamtosauginiai reikalavimai. Dėl to kiaulienos kaina Lietuvoje tikrai ne mažiausia ES, netgi viena iš didesnių. Senosioms ES šalims, kurios turi įdiegusios infrastruktūrą, daug lengviau patiekti kiaulieną.

Plačiau čia http://verslas.delfi.lt/business/lietuv ... d=41620515
O dar pasakojimai apie tai, kad mėsa pripumpuojama skysčio dėl svorio, ir tai daro prekybcentriai, jei mėsa atvežta, tai kokiomis medžiagomis stabdomas gedimas? Tai iš fermos pirkti gal ir geriau, bet geriau būtų pirkti iš sąžiningo ūkininko, bet neįsivaizduoju, kokia tai kaina galėtų būti, nes pati auginuosi, tai ir po 7 lt/kg neparduočiau, o pilna skelbimų, kur parduoda alia savo mėsytę po 5lt, kas verčia labai abejoti jos kilme.

Jurga, o po kiek parduotum?

pilna skelbimų, kur parduoda alia savo mėsytę po 5lt, kas verčia labai abejoti jos kilme

Kodėl gi? Jei žmogus parduoda gyvą paršą, prie tavęs papjauna- kuo čia abejot? Nėra taip brangu paršą užaugint. Jei iki bekono sušersi dešimt centnerių miežių, kuriuos pirksi brangiausia kaina- savikaina bus apie du šimtai litų. Tris uždirbi. Augini dešimt paršų- prisiduri tris tūkstančius. O paprastai grūdai pigesni, vasarą dobiliukų duodi, išrūgų, lieso pieno. Vėl atpinga. Jei ūkyje bent dvi karvės- paršai kaip ir privalomas priedas- sušeri atliekamus pieno produktus, pigiai užaugini.

O geriausia savo paršavedę laikyt. Jai paprastesnio pašaro reikia- žolės duodi, bulvių, arklio šūdo, pieno šiek tiek. Paršiukus parduodi, kelis sau pasilieki, užtenka grūdams, jei savų nėra. Ir dar lieka.