Duona duonelė

Ačiū, jau radau. Ne miltus sumalt reikėjo, o malūno visam laikui .

Gal pasidalinsite kokiu patikrintu receptu ,duonos kepimo ,naudojant raugą.

Yra keistas žmonių įsitikinimas, kad mielės yra blogai, o raugas gerai. Naudojant pirktas mieles, turime dominuojančią vieną mielių rūšį (kitos paprasčiausiai nespėja pasidauginti). Naudojant raugą, turime begalę rūšių mielių. Mielės yra grybai ir jų sporų pilna visur. Raugo be mielių nebūna. Čia šiaip, pamąstymui.

Čia gal turima galvoj kitas dalykas: kad vieni mikroorganizmai mūsų organizmui yra savi, o kiti- svetimi. Tas pats yra su raugintu pienu: mums labai tinka savaime surūgęs rūgpienis, kur pasisėja natūralios mūsų aplinkos bakterijos, tokios pat, kaip ir mūsų žarnyne (nes patenka iš tos pačios aplinkos) ir visai netinka parduotuvinis rūgpienis, kur dirbtinai pasėtos kitos, ne mūsiškos bakterijos, kurių žarnyno bendrija nepriima kaip savų. Tai pat netinka jogurtas, kur vyrauja visai ne mūsų klimato mikroorganizmai. Tas pats ir su duona: kai darant natūralų raugą užsisėja vietiniai mieliagrybiai- viskas gerai, organizmas juos priima kaip savus. O kultūrinės mielės, kurių nėra natūralioje aplinkoje, gal priimamos kaip svetimkūniai?

Tada kiekvienas pats turi duoną keptis. Ne paslaptis, kad kiekvienuose namuose raugas kažkiek skiriasi ir duona gaunasi kitokia. Mielės, bakterijos kitokios gyvena, kitaip tešla rūgsta. Net iš kitos vietos parsivežtas raugas su laiku pasikeičia ir pasidaro būdingas būtent tiems namams, kuriuose naudojamas.

Raugą darausi,rūgpienį taip pat.Žinau,kad geriau be duonos ,bet po kol kas negaliu.Jau ir taip mano racionas kiaušiniai,pienas ir jo produktai .Nu mėsos dar nedaug.

Kažkada kepiaus skanią plikytą ruginę duoną iš rupiai malamų miltų. Užplikyti miltai susalsta ir tada jokio cukraus ar medaus nereik dėti- duona būna saldžiarūgštė. Deja, paaiškėjo, kad gyventi geriau išvis be duonos . Taigi, metus gyvenu be jokių grūdų . Vyras irgi.

Manau čia dar ir įsitikinimo reikalas, o gal individualių organizmo poreikių. Vos ne apie kiekvieną galima rasti teigiamų ir neigiamų pusių. Siūlyčiau per daug nesureikšminti kas ką dar kur atrado. Vieną aišku, kad be maisto tai tikrai neišgyvensim

Aš nieko nežinojau, tiksliau nesidomėjau, apie glitimo, krakmolo įtaką sveikatai. Tai buvo iki tol, kol pabandžiau savaitę nevartoti nieko iš grūdinių, ir tik kai pajutau pokyčius , supratau kaip tai kniso ikitolinį mano gyvenimą. Galima daug skaityti, tačiau tik pabandžius suprantama kad čia (cituoju) rašoma tiesa:

Svarbu žinoti, koks yra tiesioginis poveikis mūsų organizmui, kai mityboje dominuoja krakmolas. Galima teigti taip: kiek gramų krakmolo suvalgome, tiek gramų gliukozės susidaro mūsų žarnyne. Jei krakmolas suskaidomas labai greitai (tai termiškai apdorotas krakmolas iš aukščiausios rūšies miltų, t.y. minkšta duona, batonas, kepiniai ir makaronai), tai dalis gliukozės jau išsiskiria burnoje, maitina emalį ardančias bakterijas ir sukelia kariesą. Taip pat ši gliukozė žarnyne rezorbuojama taip greitai, kad gliukozės, kartu ir insulino, koncentracija kraujyje pakyla lygiai taip pat staigiai, kaip ir suvalgius tokį pat kiekį saldumynų. Skirtumas tik tas, kad krakmolo per metus suvartojama kur kas daugiau nei cukraus. Jei krakmolas skaidomas lėtai (tai mažiau termiškai apdorotas arba rupesnių miltų bei kruopų krakmolas, pavyzdžiui, rupi duona, kruopos, ryžiai, dribsniai), tai rezorbuojama tik dalis gliukozės, o visas perteklius nukeliauja į storąją žarną ir ten ja minta patologinė mikroflora. Gliukoze geriausiai minta tie mikroorganizmai, kurie nėra naudingi mūsų organizmui – tai ir grybeliai, ir mielės, ir rūgimo bakterijos, kurios išskiria kenksmingas medžiagas arba dujas. Nuo to ir medžiagų apykaita trinka, ir pilvą pučia ir išmatų tvaikas nepakeliamas. Žarnyno veiklos net ir įvairiausiais probiotikais neįmanoma sunormalizuoti, kol mityboje dominuoja angliavandeniai.

jei krakmolu maitiname nedraugišką mums mikroflorą, geroji kenčia.
dabar mano mityboj tik ~50-80 gr angliavandenių. Mano vyro taip pat. Jam reikėjo tokios mitybos, tam kad suvaldyti isuliną ir cukrų kraujyje, nes grėsė diabetas, man -kad negrįžtų vėžys.
Daugelį ligų, ypač autoimuninių, galima suvaldyti atsisakius grūdinių ir angliavandenių pertekliaus mityboje.
Kiekvienas be jokios rizikos tai gali išmėginti pats ir nuspręsti apie poveikį konkrečiai jam. Jei kas iš šalies būtų pasakę apie tokius dalykus, būč nepatikėjusi.
O tik po to ėmiau ieškoti informacijos.Patarimas. Jei turit sveikatos problemų, suveskit goooglėj savo ligos pavadinimą+glitimas, gliutenas,gliadinas..ir pasižiūrėkit. po to anglų kalboj, nes lietuviškai info žymiai mažiau.