GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Tai va tokia tema idedu. Pirmiausia idedu recepta apie taip sakant garsiaja kriausiu uogiene. Receptas paimtas is Šeimininkės vadovo, 1957 m.

Vaisiu ir uogu rauginimas is tos pacios knygeles. cia pateikiami keli budai. As asmeniskai isbandes III buda, raugdamas antaninius obuolius. Viskas labai liuks isejo. Siemet daugiau uzsiraugsiu. Beje siemet uzraugiau kriausiu stiklainiu pora, be nieko, tiesiog perdengiau j.serbentu lapais ir uzpiliau vandeniu is siulinio. irugo per 3 dienas. Skanu. Dabar pastaciau i rusi ziuresiu kiek laiko isstoves.

atsiprasau, as isbandes 4 rauginimo buda.

Nu va, jau turiu tris litrus tos garsiosios miško kriaušių uogienės . Receptūrą kūriau savo, viriau dviem būdais. Pirmas: kriaušes pjoviau išilgai, išėmiau sėklas, atskirai išsiviriau sirupą (pagal M.Syrnikovą), sudėjau kriaušes ir užviriau, po užvirimo atvėsinau. Tada vėl greitai užviriau ir vėl atvėsinau. Trečią kartą viriau iki galo, nemaišydamas. Antrasis būdas: Kriaušes paviriau vandenyje kokių dešimt minučių, kol suminkštėjo, tada išgriebiau ir iš nuoviro padariau sirupą. Sirupo klampumas kaip ir praeito, kol nuo šaukšto bėga ištisas "siūlas". Į gatavą sirupą sudėjau kriaušes ir užviriau. Toliau viskas taip pat kaip ir pirmame variante. Skirtumo tarp šių dviejų būdų nepastebėjau, skonis tas pats (gal l.daug prisiragavau, tai nejaučiu), vaizdas irgi. Užtrukau trumpiau, nei duotąjame recepte, viską padariau per dvi dienas. Uogienė labai kvapni, skaidri, tamsi, rudai raudona, kriaušytės tvirtos, bet valgant minkštos. Žodžiu, delikatesas rimtas. Ir miškinė kriaušė man vis mielesne tampa... Dabar dar vieną variantą bandau, kai išvirsiu- parašysiu.

Išviriau iš cielų kriaušių. Sirupas gavosi šviesesnis, o šiaip visas taip pat.

i trilitrainius ir i litriniu galima arba i emaliuotra puoda ar kibira. Dabar uzzsiraugiau miskiniu kriausaiciu, viskas pavyko, irugsta lengvai. Sakaiu paragausiu per Kaledas Na i susitikima atvasiu paragauti dar

Medinias backutes daro vienas zmogus Lietuvoje, is suvalkijos. Kalbejau su juo del backutes rauginimui... sake labai sudetinga, nes rauginimui jos turi buti ypac sandarios ir labai rinktines medienos, na zinoma ju ir kaina kitokia butu... Jei kas norite apskritai backute ar duonkubili nusipirkti, parasykit i privata, duosiu to zmogaus kontaktus.

Sveikas Zenzenai Kaip malonu tave "matyti" ir šiame forume, linksmasis kulinare

O aš pasidalinsiu savo "slapčiausiu" rabarbarų uogienės receptu )))

Jaunus rabarbarus net nereikia lupti, tik labai kruopščiai nuplauti ir supjaustyti maždaug centimetro ilgio gabaliukais. Patikrinta - verdant skirtumo jokio, ar rabarbarai lupti, ar tik nuplauti supjaustyti, o "mėsa" neprarandama, nes man vis mažai gaunasi rabarbarienės (draugės vis nori gauti dovanų ar keitimuisi į kitokias savos gamybos po stiklainiuką)

Viena rabarbarų uogienė nelabai skani, bet jei įdėti kažkokių kitokių intensyvų skonį turinčių uogų - ji tampa nepakartojama.
Jei po ranka neturiu nieko lietuvišo - įdedu smulkiai supjausčiusi apelsiną. Tada net mažiau cukraus reikia. Su citrina ne taip skanu... Skanu su vyšniomis, abrikosais, persikais (jie jau auga mūsų soduose), tik dar nebandžiau su braškėmis virti Reikės ir šią idėją pabandyti realizuoti

Tik šios uogienės virimas - ilgokas procesas: reikia kelis kartus užvirti, ir išjungti ugnį, leisti atšalti, ir vėl kitą dieną užvirti. Ir taip bent 3-4 kartus, tada uogienė tampa skanesnė.

Receptą atradau eksperimentuodama. Linkiu ir jums malonių eksperimentų atradimų
P.s. išvis manau, kad uogienės - tik maisto paskaninimui, nes svarbiausios medžiagos verdant žūva, bet... kodėl žiemą savo šeimos nepalepinti kad ir varške, paskaninta "maminio" virimo namine uogiene

Del rabarbaru uogienes tai galiu pasakyti, kad pernai eksperimentavau i rabarbarus ideti abrikosu ir ganetinai neblogai gavosi. pussesere is Kauno buvo davusi, tik tada reikia prideti viena papildoma virima.

kazkas rase apie raugintus obuolius, vat idomu suzinoti kaip jie rauginami ir koks skonis?