GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Klajokliai sviestą gėrė. Ir dabar geria Altajuj ir Mongolijoj, ir pats gėriau. Tiksliau arbatą su sviestu: piene užvirina arbatžoles (Altajuj "badaną" - bergenijos pernykščius lapus), prideda sviesto, druskos ir geria karštą. Tai labai ena klajoklių arbata, dar sotesnė už mūsų sriubas. Pilvas tuščias, neapsunkina, o energijos labai daug. Sūrių nemačiau, kad džiovintų, bet V.Azijoj daug ką daro iš varškės, kultūra labai panaši. Sviestą žiemai saugo todėl, kad jis - energija, šiluma. Sūrio daug reikėtų suvalgyt, kad tiek pat energijos gaut. O neturi žiemą sviesto todėl, kad gyvulių nelaiko tvartuose ir žiemą pieno nėra. Vasarą daug, o žiemą nulis.

Jei tik nuimi grietinę nuo pieno, tai to riebumo varškėj ar sūry lieka pakankamai. Gi neseparavo, kad liesas pienas liktų

aš irgi norėčiau viską kepti ant sviesto,

Iš tiesų, maisto geriau išvis nekepti. Tai pats blogiausias maisto paruošimo būdas, skatinantis senėjimą.
Deja, lietuviškai tik tiek:
http://kampo.lt/straipsniai/pavojai-sve ... -senejima/
Maistą verdant, troškinant vandenyje ar garuose glikotoksinai nesusidaro.
Pagooglinus Glycotoxins info sočiai.
Nebekepu.

O ką žinai dėl lydyto sviesto? Gerai ar blogai?

sviesto lydymas- tai tik būdas išlaikyti jį ilgesniam laikui be šaldytuvų. Na ir kepimui tinka.
Dabar turim kur laikyti ir nebūtina jį lydyti. Vasarą prisidariau ir prisišaldžiau. Jei lydoma netiesiogiai, o vandens vonioje- oksicholesterolis neatsiras. Jei ant jo kepsit- taip.
Tiesa, yra žmonių kurie negali virškinti pieno baltymo, tai tik lydytas sviestas jiems tinka. Tačiau stebėjau žmogų, su išsėtine skleroze, kuris negalėjo vartoti pieno baltymo, kol jo žarnynas buvo pralaidus. Po dviejų metų paleo mitybos be pieno baltymo ir grūdų, žarnynas susitvarkė , liga visiškai dingo (gydytojai patvirtino-nuėmė grupę), ir pieno baltymą jis dabar gali vartoti, sviesto lydyt nebebūtina.
Šiaip pastebėjimas iš mano praktikos- ilgai verdant sultinius iš kaulų, riebalus būtina nugriebti ir nevartoti. Nugriebiu ir į kiaulių ėdalą sumetu. Nuo stirnos kaulų sultinio riebalų nedaug, nuo šerno kaulų nuoviro nusigriebė gal puslitris, ir mano kiaulėms paleido vidurius taip, kad teko gelbėt granato žieve - dvi paras nėjo nė ėst.
Tuo tarpu žalių, nekaitintų riebalų jei duočiau ir trigubai daugiau- niekas nenutiktų.
Radau info, kad tokie perkaitinti riebalai pamaitina patologinę mikroflorą.

Kaip, Sauliau, vartotum lydyta sviesta?

Teoriškai riebalai sensta kontaktuodami su šviesa, deguonimi ir šiluma; ir skiriasi stabilumu - ty kaip greitai šitie veiksniai paveikia konkretų riebalą ir sudaro sveikatai žalingus junginius.

Lydyti (šildyti) sviestą, kaip rašė Hora, naudinga, jei jį reikia išlaikyti ilgesnį laiką arba jei jis bus naudojamas kepimui, nes lydant pašalinama dalis svylančių medžiagų (baltymai ir cukrai).

Lydyto sviesto smilkimo temperatūra aukštesnė (252 °C) negu paprasto sviesto (190 °C), todėl jis labiau tinka kepimui. Lydytas sviestas turi didesnę laikymo trukmę negu paprastas sviestas. Lydytame svieste yra tik pėdsakai laktozės ir kazeino, todėl jis tinka tiems, kurie turi nepakantumą laktozei.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Lydytas_sviestas , https://ru.wikipedia.org/wiki/Топлёное_масло

Apie riebalų tinkamumą kepimui (anglų kalba): http://authoritynutrition.com/healthy-cooking-oils/

"Teoriškai riebalai sensta kontaktuodami su šviesa, deguonimi ir šiluma ir sudaro sveikatai žalingus junginius"

Kai į parduotuves atveža svarstomą sviestą, pardavėjas prieš išfasuodamas privalo iš visų luito pusių nupjauti apie 2 cm sluoksnį ir išmesti. Kadangi paviršiuje sviestas oksiduojasi, "apmuilėja", tampa permatomas. Vienas draugas jaunystėje padirbėjo kroviku, tai džiaugėsi, kad gali nemokamai namo parsinešt. Nes privaloma būdavo apipjauti kiekvieną luitą - nesvarbu, šviežias ar ne, tad pasitaikydavo visiškai šviežio.

Kaip, Sauliau, vartotum lydyta sviesta?

Jaunystėj imdavom į žygius - lydytą ir dar sūdytą. O dabar, jeigu vasarą būtų daug sviesto, kad būtų ką kaupt žiemai, tai vartočiau tradiciškai - su visais valgiais vietoj taukų. Aš mėgstu labai riebiai.

Nu va meginsiu dabar gert juoda arbatą užplikyta su pienu