Rožės

[saulius]

Rožių vaisiuose yra jų sėklos. Kai kurių rūšių- valgomi. Tiksliau visi valgomi, bet ne visų minkštimo yra. Erškėtuoges valgei? Tai čia tas pats. O vertingiausia vaisiuose- kad gali pasisėt sėklų ir gaut ką nors įdomaus .
Aš irgi iš ten užsisakiau, patikima vieta.

[Urtica]

Praktinis klausimas dėl rožių/erškėčių sodinimo ir kaimynystės:

1. Tradiciškai rožėms daromos gilios duobės, kadangi pati šaknų sistema giluminė juo labiau, kad skiepo vieta turi taip pat likti po žeme, bent jau taip siūloma visuose literatūros šaltiniuose. Kai kurie rožių augintojai tvirtina, kad taip pasodinta rožė turi ne tik poskiepio šaknis bet įskiepius (akutė) išaugina ir savas šaknis. Tvirtinama, kad tai sustiprina augalą, pagerina jo maitinimąsi. Nesu kitais atvejais (pvz. sodo kultūrų) apie tokias "dviaukštes" šaknų sistemas girdėjusi. Paprastai savašaknės rožės būna neatsparios šalčiams, todėl ir skiepijamos. Kažin kokios būtų nuomonės dėl tokios dvigubos augalo šaknų sistemos ir tokio augalo atsparumo nepalankioms aplinkos sąlygoms.

2. Dėl rožių kaimynų: ar gerai mąstau, kad parenkant "kaimynus" reikėtų rinkti augalus su paviršine šaknų sistema. Ir kaip praktiškai įvertinti ar kur ieškoti informacijos apie konkretaus augalo šaknų sistemas, kokia ji paviršinė ar giluminė? Augalų aprašymuose tokio apibūdinimo nesu pastebėjusi.

[saulius]

taip pasodinta rožė turi ne tik poskiepio šaknis bet įskiepius (akutė) išaugina ir savas šaknis

Tame yra tiesos, įskiepis išaugina savas šaknis.

Tvirtinama, kad tai sustiprina augalą, pagerina jo maitinimąsi.

Tradiciškai auginant- taip. Mūsų atveju augalas formuoja šaknis ten, kur jam priimtiniausia. Dažniausiai paviršiniame sluoksnyje. Toks būdas taikomas ir kai kuriems vaismedžiams, ypač kai poskiepis su įskiepiu nelabai sutinka.

Paprastai savašaknės rožės būna neatsparios šalčiams, todėl ir skiepijamos.

Tik dalis veislių. Dauguma erškėčių, senovinių rožių, miniatiūrinių- atsparios šalčiui ir gali augti su savomis šaknimis. Jei rožė nedengiama- ji atspari šalčiui.
Jei rožė auga be paklotės- geriau jai turėti gilią šaknų sistemą, o jei po paklote- geriau paviršinę. Erškėčiai auga taip pat.
Rožių kaimynai- atitinkamai, turi būt su priešinga šaknų sistema. O žinios apie augalų šaknis- iš bendro išsilavinimo . Ir dažniausiai jos formuojasi pagal augavietę. Jei šiluma, maistas ir drėgmė paviršiuje- šaknys dėstysis paviršiuje, jei giliai- dėstysis giliai. Laukiniai erškėčiai, augantys sausuose šlaituose turi gilias šaknis, o augantys miško paklotėje- ne.

[Urtica]

Mūsų atveju augalas formuoja šaknis ten, kur jam priimtiniausia. Dažniausiai paviršiniame sluoksnyje.

Jei rožė auga be paklotės- geriau jai turėti gilią šaknų sistemą, o jei po paklote- geriau paviršinę.

Ar gerai suprantu, kad rožės skiepijamos į erškėčio sėjinuką, kaip ir erškėčiai, iš prigimties turi ta pačią gilią šaknų sistemą, tačiau gavusios pakankamai mulčo šaknis formuos tose vietose, kur to maisto daugiausia, t.y. dirvos paviršiuje. Tokiu atveju visi mulčiuojami augalai, tame tarpe ir rožių kaimynai, formuos šaknis irgi paviršiuje ir visų greta augančių augalų didžioji šaknų dalis bus viename lygyje.
Na gal aš čia per daug suprimityvinau, bet tuomet augalų sodinimas greta derinant juos pagal šaknų sistemą nelabai turi prasmės ir kaimyno pasirinkimas labiau priklausys nuo jo kitų savybių: augimo sąlygų panašumo, agresyvumo plėstis, žiedų spalvos ar psichologinio suderinamumo .

[saulius]

Viskas teisingai. Šaknų tai bus visur, bet pagrindinės mitybinės šaknys visų bus ten, kur yra maisto- pagrinde anglies dvideginio.
O kaimynų parinkimas turi prasmės kai auginama be dirbtinio mulčio- tada jau yra ką pagalvot.

[linad]

senovinės rožės - www.rozes.lt
Sibirkos rožynas turi senovinių veislių į valias.

[saulius]

Bet dauguma šiai dienai išparduota Bus rudenį. Čia tik informacija, aš beveik apsirūpinau.

[Renata]

Beapžiūrinėjant vieno draugo sodo sklypelį, buvo užsiminta apie labai gražiai raudonai visą vasarą žydinčią, kvapią bet baisiniai dygliuotą rožę. Įtariu, tas "baisuoklis" - ūgiu ūgliai kokie 3 metrai- kažkokia senovinių rožių rūšis. Nusiskyniau kelis vaisius su sėklomis, o ūglių įšaknydinumui irgi buvo siūlyta. Tai dabar man "galvos skausmas" - kaip tas rožės sėklas daiginti ir kaip tuos ūglius (ir kokius) geriausia šaknydinti. Teks po forumą ir užrašus pasikapstyt. Niekad nemėginau ką nors panašaus su rožėm daryti...

[saulius]

Sėklas, jei per žiemą išlaikei, gali išmest. Ir šviežios pasėtos, jei pilnai subrendę, sekančiais metais retai dygsta. Geriau nusipjauk dabar ūglių ir šaknydink kaip kokius serbentus. Arba atlanką pasidaryk, jei įmanoma. Arba šaknydink vasarą žalius ūglius, kol žiedai neprasiskleidę (geriau šaknyjasi). Iš sėklų vistiek to paties negausi, tik iš ūglių. Arba skiepyk, bet reikia poskiepių turėt jaunų. Bet jei rožė raudona- ne senovinė, raudonos atsirado labai neseniai. Senovinės gali būt baltos ir visų atspalvių ružavos, iki tamsiai bordinės. Raudonos ar geltonos- niekada.

[Renata]

Sėklos per žiemą ant krūmo buvo. Gaila, jei nedaigiomis patapo...Ūglį nusipjausiu ir mėginsiu elgtis, kaip su serbentais. Apie atlankos įšaknydinimą ir aš užsiminiau, bet kažkaip žmogus keistai sureagavo, "oi, nieko nebus, ji gi tokia dygliuota baisuoklė, kaip prie jos prieisi" - teks pačiai pamėgint "pašeimininkaut" svetimam darže. Kokia ta "raudona" spalva pasistengsiu įžiūrėt nuotraukose. Sakė, turi kažokių šeimos nuotraukų su tuo grožiu. Žinoma, kai pražys, tai ir taip bus matyt, bet ilgai laukt, man juk jau dabar labai rūpi