Povilai, tai juk aš nė nemanau ginčytis dėl maisto apdorojimo ar enzimų
Arba diskutuojam apie vieną dalyką (cukrų, fruktozę), arba teks čia valandų valandas visas gyvenimo sritis nagrinėtis
Jūs teisus sakydamas, kad tai ką sukūrė gamta, ji gerai apgalvojo. Ji labai sąmoningai sukūrė rūgščią ir kartoką miškinę obelį. Net ir bananus sukūrė tokius, kad daug neprisivalgysi...o jeigu, tai tik tam tikru sezonu.
Mes kalbame apie
žmogaus išveistas rūšis, kurių gali kalnus suvalgyti bet kuriuo paros ir metų laiku, netgi eliminuoti gamtos apsaugas - ląstelieną - išsispaudus sultis. Iš to seka, kad viena vertus turime selektyvų cukrų, kurio gamtoje nėra, o kita vertus, dar jį ir vartoti galime kiek tik širdis įsigeis, ko irgi gamtoje nebūna.
Dėl mokyklinių tiesų, tai čia chemija, o ne biochemija kaip suprantu. Net ir į tai nežiūrint, kiekybė ir kokybė niekaip nenusako teigiamo arba neigiamo poveikio tam tikru momentu, tam tikromi aplinkybėmis, tam tikram individui. Štai Loperamidas šunį gebsti nuo viduriavimo, tačiau Australų aviganiui (70 proc. jų turi MDR1 mutaciją) bus mirtinas. Tas pats kiekis, kokybė, netgi gyvas organizmas, netgi rūšis ta pati - ir še tau.