Tai avims (elektriniam piemeniui) tradiciškai ir naudojamas tinklas.avims tverti ganyklose naudoja tinklą
Ganyklos
Re: Ganyklos
Saulius Jasionis
Re: Ganyklos
Atsiprašau, neteisingai supratau. Turi būti ne mažiau 1 karvės 5 ha, kad gautum išmokas už nuganymą, nes mažiau karvių nenugano ir nepalaiko pievos, va kaip yra. Atsiprašau už suklaidinimą
Jurga Stoškutė
Re: Ganyklos
Žinoma, kalbant apie ganyklų plotą, labai svarbu ne tik kiek ploto skiriama vienam gyvuliui, bet ir kiek ploto iš viso užima ganykla. Geriau dešimt karvių dešimtyje hektarų ganyklos, negu viena karvė vieno hektaro ganykloje.
O dėl ploto vienam gyvuliui galim paskaičiuot. Jeigu karvė per dieną suėda maždaug 50 kg žolės, per metus jai reikia 18 tonų. Tai tokios labai vidutinės ganyklos derlingumas. Jei maisto poreikį skaičiuosim pagal gyvulio masę, sakykim, karvė sveria 500 kg, dauginam iš šimto, gaunam reikalingo maisto biomasę- 50 tonų žolės arba 10 tonų šieno. Tai labai geros ganyklos derlingumas, pas mus praktiškai viršutinė įmanoma riba. Bet jeigu norim ją pasiekt, nėra kito kelio, kaip laikyt vieną karvę viename hektare. Įsidėmėkit, penkiasdešimt tonų žolės- tai ne karvės mitybiniai poreikiai, maistui jai realiai užtenka aštuoniolikos tonų. Tai tas kiekis, kuris užtikrina normalų gyvenimą ir karvei, ir pievai.
O dėl ploto vienam gyvuliui galim paskaičiuot. Jeigu karvė per dieną suėda maždaug 50 kg žolės, per metus jai reikia 18 tonų. Tai tokios labai vidutinės ganyklos derlingumas. Jei maisto poreikį skaičiuosim pagal gyvulio masę, sakykim, karvė sveria 500 kg, dauginam iš šimto, gaunam reikalingo maisto biomasę- 50 tonų žolės arba 10 tonų šieno. Tai labai geros ganyklos derlingumas, pas mus praktiškai viršutinė įmanoma riba. Bet jeigu norim ją pasiekt, nėra kito kelio, kaip laikyt vieną karvę viename hektare. Įsidėmėkit, penkiasdešimt tonų žolės- tai ne karvės mitybiniai poreikiai, maistui jai realiai užtenka aštuoniolikos tonų. Tai tas kiekis, kuris užtikrina normalų gyvenimą ir karvei, ir pievai.
Saulius Jasionis
Re: Ganyklos
Gal nelabai aiškiai parašiau. Mitybinėse grandinėse aukštesniosios grandies biomasė yra maždaug šimtą kartų mažesnė už žemesniosios biomasę, todėl, norint apskaičiuot karvės ekologinius poreikius, jos masė dauginama iš šimto. Pvz., kad karvių ganykloje galėtų išgyvent meška, sverianti keturis šimtus kg, joje turėtų ganytis tiek karvių, kad jos sudarytų bendrą keturiasdešimties tonų masę, t.y. apie aštuoniasdešimt karvių. Tada bus ir karvės sveikos, ir meška soti .
Saulius Jasionis
Re: Ganyklos
"Tradicinėje" mitybos grandinių piramidėje kiekvienos aukštesniosios grandies masė mažėja tik maždaug dešimt kartų, bet čia teorija, pagal kurią karvei turėtų užtekt penkių tonų žolės per metus (arba dešimties arų labai geros ganyklos). Deja, neužtenka...
Saulius Jasionis
Re: Ganyklos
Pagaliau lyg sudėjom taškus "ganyklų teorijoj". Kuznecovas "palaimino" , nes vistik žmogus pagal profesiją ir išsilavinimą yra veterinaras- mikrobiologas, be to turintis sveiką požiūrį į žemdirbystę. Tai bendra nuomonė tokia: ganyklų (natūralių pievų, žemapelkių, retų miškų ir pan. sistemų, kur vyrauja žolynai) šiaurinėse ir vidutinėse platumose atkūrimas ar palaikymas su maksimaliu produktyvumu ir palankiausia biologine įvairove neįmanomas be stambių žolėdžių dalyvavimo. Stambūs žolėdžiai- neatsiejama dirvos apykaitos mechanizmo dalis, savo skrandžiuose atliekantys tą pačią funkciją- organikos fermentavimą, saulės energijos išlaisvinimą ir grąžinimą į pradinį ciklą- augalams. Sistema veikia tik su sąlyga, jei žolėdžiai visus metus ir visą parą būna ganykloje, grąžindami dirvai visus apykaitos produktus. Ir beveik visa pernykštė žolė per žiemą sufermentuojama gyvulių skrandžiuose. Gyvulių tankumo kriterijus- nedidelis pernykštės žolės likutis pavasarį. Niekaip kitaip normalus žolyno vystymasis neįmanomas, nes stambieji žolėdžiai- ne "aksesuaras", o neatsiejamas biocenozės elementas, be kurio ji tiesiog neveikia.
Yra ir dar įdomesnių dalykų. Humuso kaupimasis pievoje ir stepėje- ne tik buvusio derlingumo rodiklis, bet ir nepilnai, neproduktyviai veikiančios biologinės sistemos rodiklis. Jei kaupiasi humusas- reiškia, kad yra energijos nuostoliai, nes humuse "užrakinta" saulės energija išeina iš apykaitos rato. Efektyviai dirbančioje biologinėje sistemoje humusas neturi kauptis. Pavyzdys: efektyviausiai veikianti biologinė sistema- tropiniai miškai.
O jei šitam kontekste pažiūrėsim į mulčiuotą daržą- bus dar įdomiau...
Yra ir dar įdomesnių dalykų. Humuso kaupimasis pievoje ir stepėje- ne tik buvusio derlingumo rodiklis, bet ir nepilnai, neproduktyviai veikiančios biologinės sistemos rodiklis. Jei kaupiasi humusas- reiškia, kad yra energijos nuostoliai, nes humuse "užrakinta" saulės energija išeina iš apykaitos rato. Efektyviai dirbančioje biologinėje sistemoje humusas neturi kauptis. Pavyzdys: efektyviausiai veikianti biologinė sistema- tropiniai miškai.
O jei šitam kontekste pažiūrėsim į mulčiuotą daržą- bus dar įdomiau...
Saulius Jasionis
Re: Ganyklos
Sekant šiomis išvadomis, galvijų ganymas parvedant nakčiai į tvartus ar šienaujant pievas ir šeriant gyvulius žiemą- jau biologinių sistemų griovimas.
Galvijo svekatai nepavojingas maisto trūkumas žiemą- iki visiško išsekimo, t.y. kol pastovi ant kojų.
Galvijo svekatai nepavojingas maisto trūkumas žiemą- iki visiško išsekimo, t.y. kol pastovi ant kojų.
Saulius Jasionis
-
- Posts: 1083
- Joined: Sat Aug 28, 2010 11:02 am
- Location: Virbalų k., Ukmergės raj.
- Contact:
Re: Ganyklos
Bet vis dėl to kaupiasi organika humuso ar durpių pavidalu ir natūraliose sistemose - pvz. aukštapelkės. Juk turbūt negalim sakyt, kad aukštapelkės - tai kažkas pažeista.Humuso kaupimasis pievoje ir stepėje- ne tik buvusio derlingumo rodiklis, bet ir nepilnai, neproduktyviai veikiančios biologinės sistemos rodiklis. Jei kaupiasi humusas- reiškia, kad yra energijos nuostoliai, nes humuse "užrakinta" saulės energija išeina iš apykaitos rato. Efektyviai dirbančioje biologinėje sistemoje humusas neturi kauptis.
Jurga Stoškutė
Re: Ganyklos
Aukštapelkės- atskira sistema su sava tvarka, jų dėka atmosferoje atsiranda laisvasis deguonis. Durpės- ne humusas, humusu jos virsta tik po pilnos oksidacijos. Ten augalinė organika užkonservuojama ciela, kaip malkos malkinėje ir jokia oksidacija nevyksta. Humufikacijos procese organika oksiduojama, bet nepanaudojama naujos augalų masės auginime. Kaip komposto krūvoj- energija prarandama. O aukštapelkių durpės kažkada ima oksiduotis ir pamaitina ant jų augantį mišką, t.y. energija sukaupiama medienoje. Bent taip dabar matau.
Saulius Jasionis