Sodo ir miško gėrybių derlius

[Žibutė]

Šioje temoje dalinsimės sodo ir miško gėrybių receptais ir praktiniais derliaus išsaugojimo patarimais:
džiovinimas, šaldymas, vynas, trauktinės, uogienės, kava ir panašūs skanumynai


Pliurpalistika "ne į temą" bus trinama, todėl prašome - gerblit moderatorių asmeninį laiką

[Žibutė]

Senoviškas puikus receptas -

Medaus vandenyje mirkyti obuoliai http://youtu.be/cTKTrXjCZ38

Nors filmuke viskas atrodo suprantamai, bet tiems, kurie nesupranta rusiškai, vertimas:

receptas

2 kg obuolių
3 l vandens
1 valgomas šaukštas druskos
200 g medaus

Imti prinokusius vidutinio dydžio obuolius. Nuplauti ir sudėti į (jei turime, tai būtų idealu) į statinaitę. Vietoje jos galima naudoti emaliuotą puodą ar kibirą.
Vanduo naudojamas NEvirintas.
Norint kad medus greičiau ištirptų, jį galime ištirpinti karštame vandenyje.
Sudedame obuolius, užpilame paruoštu tirpalu ir paslėgiame. Pastatome šiltai 2-3 savaitėms. (raugiama panašiai kaip kopūstai).

Vėliau indas laikomas rūsyje.
Mirkyti obuoliai labai skanūs kaip garnyras mėsai ar desertas. Puikiai laikosi iki pavasario (jei nesuvalgomi anksčiau)

Skanaus

[Žibutė]

pasidalinsiu savo "slapčiausiu" rabarbarų uogienės receptu )))

Jaunus rabarbarus net nereikia lupti, tik labai kruopščiai nuplauti ir supjaustyti maždaug centimetro ilgio gabaliukais. Patikrinta - verdant skirtumo jokio, ar rabarbarai lupti, ar tik nuplauti supjaustyti, o minkštimo tūrio neprarandama, nes man vis mažai gaunasi rabarbarienės (draugės vis nori gauti dovanų ar keitimuisi į kitokius savos gamybos konservuotus skanumynus po stiklainiuką)

Viena rabarbarų uogienė nelabai skani, bet jei įdėti kažkokių kitokių intensyvų skonį turinčių uogų - ji tampa nepakartojama.
Jei po ranka neturiu nieko lietuvišo - įdedu smulkiai supjausčiusi apelsiną. Tada net mažiau cukraus reikia. Su citrina ne taip skanu... Skanu su vyšniomis, abrikosais, persikais (jie jau auga mūsų soduose), tik dar nebandžiau su braškėmis virti, Reikės ir šią idėją pabandyti realizuoti

Tik šios uogienės virimas - ilgokas procesas: reikia kelis kartus užvirti, ir išjungti ugnį, leisti atšalti, ir vėl kitą dieną užvirti. Ir taip bent 3-4 kartus, tada uogienė tampa skanesnė.

Receptą atradau eksperimentuodama. Linkiu ir jums malonių eksperimentų atradimų
P.s. išvis manau, kad uogienės - tik maisto paskaninimui, nes svarbiausios medžiagos verdant žūva, bet... kodėl žiemą savo šeimos nepalepinti kad ir varške, paskaninta "maminio" virimo namine uogiene

[Žibutė]

saulius

Raugintos kriaušės

Kriaušės rauginasi labai paprastai:
sudedame į stiklainį ar kitą indą (smulkios cielos, didesnes supjaustyti), galima pridėti dar juodųjų serbentų, vyšnių lapų, česnakų ir užpilti paprastu šaltu vandeniu.
Pastovi dvi- tris dienas kambaryje, kol įrūgsta ir padedame į rūsį.
Vaisiai turi būt apsemti, todėl reikia paslėgti
Druskos dėti nereikia.

[Žibutė]

Ačiū Dobile už puikią idėją

dobilė

Norėjau pasakyt, kad ir stiklainyje rauginant paslėgti galima, kad oras neprieitų ir nepelytų.

Paprasčiausia, reikia į polietileninį maišelį įpilti vandens ir įdėti į stiklainį. Jis prispaudžia rauginamus produktus.

[Žibutė]

Vėjai

Daržovių šaldymas

Daržoves šaldymui tik nuplikau karštu vandeniu.
Atvėsinu, tada sudedu į tokį plokščią padėkliuką šaldymo kameroje.
Kiekvienas gabaliukas sušala atskirai ir tik tada sudedu į dėžutę ar maišelį.
Tada gali nors ir dalį maišelio vartoti. Tokie birūs kieti nesulipę gabaliukai gaunasi.

Prieš naudojimą šaldytų daržovių neatšildau, taip ir dedu į puodą sušalusias.

O šaldytas uogas pirma atšildau šalčiausioje šaldytuvo vietoje ( turiu tokią nulinę zoną) o tada jau laikau šaldytuve. Juodi serbentai tai kaip tik ką nuo krūmo.

[Žibutė]

saulius

Kaip rauginti sulą

Pilti sulą į bačką, kurią laikyti vėsioje patalpoje (kamaroj ar pan.).
Supylus pirmos dienos sulą, įdėti džiovintų obuoliukų, kriaušyčių, j.serbento galima šakelę, razynkų.
Kasdien pitli naują, obuoliukų jau dėti nereikia.

Po truputį rūgsta ir vis papildyti, kol prisipildo pilna bačka.
Tada mes pildavom miežių, kitur lyg avižų.

Sudygsta, susikabina tokia pluta, prapjauti skylę ir gerti.
Gert galima ir anksčiau, kai jau būna skani. Vasarą, jei norite stipresnės, įdėti cukraus.

[Žibutė]

vigintas

Prisidžiovinkime savos skanios arbatos


Dziovinimo tematikoje labai svarbi fermentacijos tema, priskink zemuogiu lapu ir isdziovin, veliau uzplikyk is ju arbata.

o kitu lapu sauja fermentuok pries dziovinant:

sudeliok lapelius ant lininio audinio, stipriai susuk ir suspausk kartu su audiniu, pridenk kokiu juodu dalyku (pvz plevele) ir padek ant palanges pietu puseje 2-3 dienoms, lapai turi pajuoduoti, vyksta mikrobu darbas juose
po to fermentuotus lapus isdziovink ir uzplikyk vandeniu....

ir labai lengvai pradesi skirti kur s....s kur bandele

[dage]

Radau sename sodininko žinyne fermentuotų braškių ir žemuogių ūsų arbatos gamybos aprašymą.
Rašo, kad tinka ir sidabražolės ūsai, lapai, taip pat gaurometis. Jei norime stipresnės, kartesnės-galima pridėti šiek tiek karklo/gluosnio lapų.
Surinkti švarius (jei reik, nuplauti) braškių, žemuogių ūsus. Jeo plovėme-apdžiovinti. Sukišti į dėžę, kibirą, pl. maišą ar kitą orui nelaidžią talpą. Pastatyti saulės atokaitoje, pradeda kaisti, pakaitusius išimame iš talpos. pasklaidome, išdžioviname, supjaustome. Svarbu stebėti, kad nepradėtų pelyti. Jei kaitinsime trumpiau, gausime panašią į žaliąją arbatą, jei ilgiau - į juodąją. Svarbu stebėti, kad nepradėtų pelyti.