Ateinančio sezono GŽ mados tendencija - nemulčiuoti daržai

[saulius]

Daržas, kuriame saulė kaitina į mulčią- nelabai įsipaišo į darnios žemdirbystės rėmus . Gamtoj gi taip nebūna. Niuansų čia daug. Keletas jų:
Humuso kaupimasis- ne tik buvusio (ne esamo) derlingumo rodiklis, bet ir nepanaudotos (neribotam laikui užkonservuotos) energijos rodiklis, t.y. energijos nuostolis;
Viena pagrindinių biologinių sistemų energijos apykaitos taisyklių: visa užaugusi augalinė organika turi sugrįžti ten pat- į dirvą, priešingu atveju dirva degraduoja;
Todėl: jeigu daržo mulčiavimui naudojama pievos žolė- pieva degraduoja (tai kaip tada su "darnia žemdirbyste?);
Jeigu augalų šaknys dirvoje neužima viso ploto, neįsisavina visos fermentacijos metu atsipalaiduojančios energijos- ji tampa nuostolinga, kaupiasi humuse arba išeina į orą, o sveikoje biologinėje sistemoje taip neturi būti;
Vienas iš vaisų ir daržovių kokybės formavimo veiksnių- limituojantis faktorius, skatinantis simbiozes. Limituojantis faktorius sukuriamas tik ribojant mitybą arba sudarant konkurenciją;
Kitas kokybės formavimo veiksnys- įvairovė, kurios pagrindą sudaro savaiminės vietinės rūšys. Tai hormoninis visos biologinės sistemos reguliavimo aparatas, derinantis veiksmus tarp atskirų sistemos "ląstelių". Hormonai biosistemoje veikia taip pat, kaip ir mūsų organizme, jokių esminių skirtumų nėra.
Gal kol kas užteks, argumentų nemulčiuotų daržų naudai yra daugiau negu reikia.
Taigi: storai mulčiuoti daržai, kuriuose žali lapai nedengia viso dirvos paviršiaus ir kurie naudoja kitur užaugusią augalinę organiką- ne GŽ . Deja, tokių daržų negalim vadint nei gamtine, nei darnia žemdirbyste

[Mama Smilga]

Gal reikėtų sakyti "nemulčiuojamas", nes gamta kažkiek paklotės juk vistiek mūsuose suformuoja?

[saulius]

Na, čia galima visaip "vartyt"... Nebūtinai nemulčiuojamas- esmė, kad mulčias negali būti iš kažkur (na, išskyrus atskirus atvejus, kai is tiesiog "yra"- kaimynas sudegins šiaudus ar šieną, o mes galim juos panaudot ar pan.), o kita esmė- kad visa energija, išsiskirianti mulčio skaidymo metu, turi patekt į augalinę masę. T.y. augalų šaknys turi užimt visą daržo plotą ir pasisavint viską, kad neliktų iš ko darytis humusui. Humuso nesikaupimas bus gerai sureguliuotos apykaitos rodiklis.
Taigi, mulčiuot galima, bet tik toje vietoje užaugusia organika.

[Mama Smilga]

Juk reikia grąžinti į žemę tiek, kiek paėmei. Na, pvz., išsineši kibirą morkų. Lapus meti atgal. Dalinai kompensuoji virtuvės atliekomis. Biotualeto turinį, khm khm, ne kiekvienas išdrįs daržan berti. Nebent sodan. "Sideratai" pagelbės (aišku, be įkasimo)?

[Mama Smilga]

A, dar rudens lapkrėtys. Kaip gera buvo matyti, kad drebulėlė "mulčiuoja" mano ką tik pasodintus česnakus ir braškes!

[Mama Smilga]

Grįžtam prie tos temos, kad paklotės sezono pabaigoje turėtų beveik nelikti? Po derliaus rinkimo gula natūrali paklotė - virkščios, lapkrėtys, kaimyninės žolelės... Ar teisingai suprantu?

[saulius]

Sideratai- tai tokia kultūra, kuri įterpiama į dirvą. Mes tokių nenaudojam. O šiaip- galimi labai įvairūs variantai. Nuo pomidorų su bulvėmis pievoj iki "aukšto pilotažo"- nuolatinio daržo 'konvejerio". Jis gali būt tiek iš savaiminių, tiek iš kultūrinių augalų. Aišku, pagal absoliučiai visus parametrus pirmauja savaiminiai.
Yra dar vienas "bet". Pieva, kokia natūrali ji bebūtų, negali normaliai vystytis be žolėdžių dalyvavimo. Apie tai plačiau klubo "Ganyklų" temoje. Todėl pomidorai ar bulvės pievoj- irgi dar ne darni žemdirbystė. Kaip sakoma: "kuo toliau į mišką, tuo storesni partizanai". GŽ vystosi, derindamasi prie gamtos dėsnių, na, bent jau akivaizdžių, kiek galim matyt ir suprast. O dėsniai biologinėse sistemose gana griežti: jeigu yra "nustatytas" komponentų asortimentas- toks jis ir turi būt, nieko nei išimsi, nei pridėsi. Bet kokios intervencijos rezultatas- energijos nuostoliai. O normaliai besivystančioj biosistemoj nuostolių neturi būt. Kad jų nebūtų, yra vos du "reikalavimai": saulės energija įsisavinama maksimaliai išnaudojant paviršiaus plotą ir saugoma mitybos grandinėse (visus metus, nepriklausomai nuo klimato).
Viskas teisingai, Mama Smilga.

[saulius]

Labai svarbu, kad organikos sugrįžtų ne mažiau, negu paimama, o čia ir yra sunkiausia užduotis darže. Todėl jis toks "slidus" dalykas. Bet daugiau jos sugrįžt irgi negali- lygiai tiek, kiek užaugo. O kokia forma ji sugrįš- jau ne taip svarbu. Taip pat aišku, kad kažkokia paklotė, tegul ir labai plona, turi būti, bet ji turi būti po žaliais augalais, o ne atvira saulei. Kad paklotė nuolat būtų, nesunyktų vidury vasaros, turi būt ribojamas sliekų kiekis- jeigu sliekų darže daug, jie paklotę suvirškins greitai, bet augalai jos vistiek nepasisavins (per daug bus vienu metu) ir biohumusas taps tikru humusu- neprieinama energija. Va čia vėl suprantam, kokios svarbios yra mitybos grandinės, šiuo atveju tie, kurie valgo sliekus.

[saulius]

Kaip bebūtų liūdna- sunkiausia į gamtos apykaitos ratą įjungt save. Kompostuojantis tualetas šiuo atveju- visai ne ekologiškas sprendimas. Ekologiškiausiai šitoj vietoj elgdavosi mūsų seneliai, kol tualetų iš viso nebuvo. O dabar, kai jo turinys kompostuojamas, įsivaizduokim kas dedasi: mes suvalgom maistą iš daržo (sodo, ganyklos- nesvarbu) ir du trečdalius suvalgyto maisto išleidžiame į tualetą. Po to viską kompostuojame, didžioji dalis turinyje buvusio energijos patenka į orą, mažesnioji dalis lieka huminių junginių pavidalu. Iš tų junginių mažoji dalis yra tirpi ir gali būt augalų pasisavinta, o didžioji- negali. Taigi, iš daržo paimam maistą (energiją), o grąžinam tik kokį penktadalį geriausiu atveju.
Vienas galimų sprendimo būdų- daržo ploto didinimas ir kuo ekstensyvesnių veislių auginimas. Beje, jos vėl pirmauja pagal visus mums rūpinčius parametrus. Kuo daržovių valgomos ir nevalgomos dalies santykis didesnis nevalgomos dalies naudai- tuo sveikiau daržui, tuo geresnė daržovių ar vaisių kokybė, tuo mažesni energijos nuostoliai.
Dėl tualeto turinio kompostavimo ar ne- galima kalbėt, bet jaučiu, kad ne visi dar pasiruošę. Manau, kad rastumėm sprendimą.

[Mama Smilga]

Manyčiau, kad žmogus irgi turi teisę atlikti žolėdžio vaidmenį. Ar turim atsigult ir mirt badu, kad tik pievoje rojus susiformuotų?

O komponentai. Tai, sakysim, morkoms - vietinės pievų žolės ir truputukas žolės (ne medžio) pelenų? Juk tai pažeistų vietų augalas. Na, dar dirvos gyvūnų aliekos ir liekanos, bet tai nuo manęs ne itin priklauso. O gal ir priklauso...