Ateinančio sezono GŽ mados tendencija - nemulčiuoti daržai
Moderators: Mama Smilga, saulius, dage
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Jau turiu visokios prieskoninių dauginimo medžiagos. Blogiausia visame šitame daržų reikale, kad viskas nesusikuria greitai. Taip sezonas po sezono po žingsnelį, po išspręstą galvosūkį ir judam link visiško laukinio daržo vizijos. Reiks tik minimum kažko pasėti, o visa kitą jau augs savaime. Pašiksim pomidorų sėklom , kaip Saulius sako, ir bus pomidorų. Įsijungsim į natūralią mitybinę grandinę. Dar užaugs sodas, bus lapų natūraliai pabyrančiai paklotei ir žiū visiška idilė
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Čia iš tos teorijos apie žolėdžius, kurie per kažkokį laiką ganydamiesi susikuria pievose tai ko jiems reikia maistui. Tai kuo mes blogesni už kokias karves?
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Užrubežinę madą prisiminiau - "kvadratinės pėdos" daržas. Ar dar neaptarinėjot? Kiekviena daržovė išsodinama kvadratinės pėdos ploteliais, ir taip jos pakaitom rikiuojasi. Pagrindžiama tuo, kad kenkėjai nespėja įsivalgyti, o žiū - jau morkos. Ir kurgi dar tie kopūstai? Bet mes dabar žinome ir požemines priežastis panašiam dėliojimui.
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Dar neaptarinėjom. Tas "kenkėjų" baidymas ir apgaudinėjimas tai man visai nepatinka... Juk jie tokie patys fermentuotojai, atlieka lygiai tą patį darbą, kaip ir mikrobai. Tik kai jų per daug- jau netvarka. Bet tai ne jų per daug, o kitų "fermentuotojų" per mažai. Turi visko būt daug, labai daug. Todėl reikėtų ne "kenkėjus" apgaudinėt, o stengtis pagausint jų valgytojų. Čia ne smilgai, bet tiems, kurie gali pagalvot, kad tinkamas daržo išdėstymas- tai "kova" su kenkėjais.
Saulius Jasionis
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Dar patikslinu. Jeigu grąžinam visą organikos kiekį, užaugusį toj vietoj- produktyvumas didėja. Bet tik teoriškai. Praktiškai didėja tada, kai nuolat yra didelis mikrobų aktyvumas. Jeigu sugebam užtikrint nuolatinį didelį aktyvumą- visa organika suskaidoma ir jeigu visą dirvos paviršių dengia augalų šaknys- įsisavinama. Bet jeigu produktyvumas pasiekia savo maksimumą, augalai dėl prigimtinių savybių negali užaugint didesnės masės, o mikrobai spėja viską suskaidyt- energijos atlieka. Mikrobai negali augint savo masės, nes nėra tinkamų salygų, todėl energijos likutis virsta humusu. Va šitoj stadijoj jau tarsi būtų galima negrąžint visos organikos, bet užtikrint nuolatinį mikrobų aktyvumą. Derlingumas turėtų stabilizuotis. Arba daržą jungt su uogakrūmiais, kurių potencialas didelis, šaknys paviršinės ir daržo organikos likutų paverst uogomis bei mediena.
Žodžiu, jeigu balansas "nulinis"- produktyvumas auga. O jeigu norim, kad neaugtų arba neleidžiam jam augt- jis mažėja. Nes kol mikrobai veiks visą sezoną- tol produktyvumas nuolat didės, o jeigu tik atsiras trukdžių (baigsis paklotė ir mikrobai nusilps)- strigs fotosintezė, nuo ko pirmiausiai kentės augalų kokybė.
O dabar visai žmoniškai: darže turi būt tiek nuolat (nuo pavasario iki rudens, kai tik vyksta vegetacija) labai aktyvi paklotė, tiek aktyvus jos produktų įsisavinimas (šaknys visu paviršiumi), tiek aktyvi fotosintezė- energijos gavyba (žali lapai vis paviršiumi).
Va dėl to mūsų pievos nespėja pasiekt pilno produktyvumo, o jau pradeda gamint humusą. Nes paklotės fermentacija jose gerokai stringa; tai šalta, tai sausa, tai dar kas nors. Ir nesvarbu, kad visa organika sugrįžta- jeigu nėra geros fermentacijos, jos produktai nepanaudojami kaip kuras naujos energijos įsisavinimui ir produktyvumas sustoja.
Taigi, reikia numatyt ir daržo "plėtimosi į didesnę masę" variantus.
Žodžiu, jeigu balansas "nulinis"- produktyvumas auga. O jeigu norim, kad neaugtų arba neleidžiam jam augt- jis mažėja. Nes kol mikrobai veiks visą sezoną- tol produktyvumas nuolat didės, o jeigu tik atsiras trukdžių (baigsis paklotė ir mikrobai nusilps)- strigs fotosintezė, nuo ko pirmiausiai kentės augalų kokybė.
O dabar visai žmoniškai: darže turi būt tiek nuolat (nuo pavasario iki rudens, kai tik vyksta vegetacija) labai aktyvi paklotė, tiek aktyvus jos produktų įsisavinimas (šaknys visu paviršiumi), tiek aktyvi fotosintezė- energijos gavyba (žali lapai vis paviršiumi).
Va dėl to mūsų pievos nespėja pasiekt pilno produktyvumo, o jau pradeda gamint humusą. Nes paklotės fermentacija jose gerokai stringa; tai šalta, tai sausa, tai dar kas nors. Ir nesvarbu, kad visa organika sugrįžta- jeigu nėra geros fermentacijos, jos produktai nepanaudojami kaip kuras naujos energijos įsisavinimui ir produktyvumas sustoja.
Taigi, reikia numatyt ir daržo "plėtimosi į didesnę masę" variantus.
Saulius Jasionis
-
- Posts: 317
- Joined: Wed Aug 25, 2010 4:35 pm
- Contact:
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
pažiūrėjau permakultūros filmuką - kaip tik ten tokie daržai - jokio specialaus mulčiavimo - tiesiog auga skirtingos kultūros ir viena kitą "saugo" -ir už tą patį mulčiuojasi.
taip kad einam link permakultūros........
taip kad einam link permakultūros........
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Taip permakultūroj mulčiuoja, o mes stengiamės kurti biologiškai aktyvią paklotę. Ir tai esminis, o ne termino vartojimo skirtumas.
Ar toks scenarijus tiktų:
1.Anksti pavasarį, kai daržovėm sėti dar šalta, nuimam iš tarpeilių paklotę ir sėjam dengiančius augalus.
2. Kai sėjam daržoves jų eilutėse paklotės minimum, nes sėklos turi sudygti. Greitžolės jau paaugusios.
3. Daržovės auga ir vis po truputį kerpam arčiausiai jų esančių greitžolių dalis ir klojam šalia augalų. Paklotės plotas didėja proporcingai didėjančiam daržovių lapų ir šaknų plotui, o pačių dengiančių augalų plotas siaurėja. Neužpavėsintų žaliais lapais paklotės plotų neturi matytis.
4. Daržovių vegetacijos pabaigoj lapai dideli ir susilečia nepalikdami tarpų. Šaknys išsidėstę visame plote. Paklotės lieka panašiai kaip sėjos metu pavasarį.
5. Nuimam derlių suklodami visas nevalgomas dalis ten kur ir augo. Rudenį papildomai užklojam lapų, kad žemė mažiau įšaltų.
Gal ką dar svarbaus praleidau, kas įtakotų reikiamą didelį nuolatinį bioaktyvumą ?
Parenkant augalų derinius gerai būtų paderinti ir jų šaknų gylį - kompozicijoj būtini giliašakniai.
Ar toks scenarijus tiktų:
1.Anksti pavasarį, kai daržovėm sėti dar šalta, nuimam iš tarpeilių paklotę ir sėjam dengiančius augalus.
2. Kai sėjam daržoves jų eilutėse paklotės minimum, nes sėklos turi sudygti. Greitžolės jau paaugusios.
3. Daržovės auga ir vis po truputį kerpam arčiausiai jų esančių greitžolių dalis ir klojam šalia augalų. Paklotės plotas didėja proporcingai didėjančiam daržovių lapų ir šaknų plotui, o pačių dengiančių augalų plotas siaurėja. Neužpavėsintų žaliais lapais paklotės plotų neturi matytis.
4. Daržovių vegetacijos pabaigoj lapai dideli ir susilečia nepalikdami tarpų. Šaknys išsidėstę visame plote. Paklotės lieka panašiai kaip sėjos metu pavasarį.
5. Nuimam derlių suklodami visas nevalgomas dalis ten kur ir augo. Rudenį papildomai užklojam lapų, kad žemė mažiau įšaltų.
Gal ką dar svarbaus praleidau, kas įtakotų reikiamą didelį nuolatinį bioaktyvumą ?
Parenkant augalų derinius gerai būtų paderinti ir jų šaknų gylį - kompozicijoj būtini giliašakniai.
-
- Posts: 317
- Joined: Wed Aug 25, 2010 4:35 pm
- Contact:
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Holcneris nieko ten nedaro - tik pasėja - ir viskas - mulčiavimas savaiminis - tik iš to kas ten ir užaugo
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
O jei visgi lentpjūvė šalia? Ir galima gauti pjuvenų ar skiedrų?
Ar galima jomis visgi "primaitinti"?
Ar galima jomis visgi "primaitinti"?
-
- Posts: 1083
- Joined: Sat Aug 28, 2010 11:02 am
- Location: Virbalų k., Ukmergės raj.
- Contact:
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Išsispręstų su sąlyga, kad užteks medienos skaidytojų. Šito reikia nepamiršti ir, jei lysvėje dar nėra didelio bioaktyvumo, reik duot gerą skaidytojų injekciją (karvės šūdo).Va kad davus bent pradžiai ko kietesnio, pvz.medienos- daug kas išsisspręstų.
Žilvinas Žurauskas