Naujas požiūris į mulčiavimą (paklotės formavimą)

[Galina]

Žolynėlį auginu ne pirmi metai.Praeitais tai tik mulčiavau.Vaistažolių kokybė - premium klasės.Visi augalai autentiško kvapo, net vienos šeimos.Praeitų metų derlius dukart didesnis buvo.Kitas klausimas man buvo atrinkti kas gali augti šalia.Tuos, kas buvo pernelyg užgožiantys kitus, pas mane tai buvo mėtos visų trijų rūšių, teko iškelti.Dabar žolynėlyje bandau adaptuoti lauramedį.

[Laimis Žmuida]

Man tai atrodo, kad su tuo organikos grazinimu sprendziame kazkiek dirbtine problema. Konkreciai mes esame vegetarai ir uzsiauginame mazdaug visa sau reikalinga maista. Ir net tokiu atveju (kada darzai yra didziausi is galimu) vis tiek tie darzai nera pas mus tokie dideli, kad organikos isnesimas su derliumi darytu kazkokia apciuopiama zala. Ir stai pabandysiu paaiskinti kodel.

Pirmas dalykas, tiek po zeme, tiek virs zemes ekosistemoje vyksta medziagu mainai. Grybai sugeba mikroelementus miske nutisti is vienos vietos i kita apie 200 metru. Priedo, jei ir susodinai kopustus ar pomidorus i linija, tai salia vistiek auga gerzoles, kurios kris ir i tas vietas kur augo kulturines darzoves. Problema butu jei darzai yra sukoncentruoti i viena vieta, t.y. visas mulciuojamas plotas sukoncentruotas i kokius 2-5 arus. O jei mulciuoji eilute darzoviu ir paskui dvigubai ar trigubai ar dar daugiau laukinio ploto auga salia tada tas isnesimas neatrodo toks drastiskas. Lysves galima kilnoti, pametyti lapu karts nuo karto. Cia kaip miske, nuejai prisirinkai uogu, prisipjovei grybu ir jokios zalos miskui nepadarai. Darziukas jei jis paskesta hektare irgi nemanau, kad daro zala. Aisku, jei protingai susodinamas.

Antras dalykas, reikia eiti prie to, kad daugiameciu augalu butu kuo daugiau racione, o vienmeciu darzoviu mazetu. Tada darzo plotas dar daugiau sumazes. O su tais daugiameciais, tai nematau problemu - susirinkai obuolius, tresnes, taciau ispili po medziais lupenas, toleto reikalus ir viskas grazinasi. Problema gali buti su vienmeciu kulturu darzu, bet kaip sakau, jei protingai augini, tai jokios problemos nelieka.

Trecias dalykas, dali vienmeciu kulturu galima suderinti su medziais ir krumais, kad jie vieni kitus pasimulciuotu ir laukui palikti tik pora lysveliu vienmeciu augalu, kuriems pagal ideja reiketu grazinti isnesama su derliumi organika. Bet tada tokiu darzu bus labai mazas plotas. Jei dar kaitaliosim sodinimo vieta, tai kazkoks organikos "isnesimas" apskritai atrodys kaip nykstamas dydis. Be to, organika grazinasi kai as suvalgau obuoli ir metu grauztuka i kuria nors pieva. Nereikia tiksliai i lysve numesti. Elementai vaiksto. Karve irgi vienur paeda, kitur pakakoja. Taip ir visi gyvunai elgiasi, kad is vienos vietos pernesa i kita. Ir zmogaus veikla jo aplinkoje (aisku, jei nedaro nesamoniu kazkokiu) yra nealinanti zemes.

Mano manymu, jei zmogus turi hektara ar du ir gyvena toje erdveje, kiek suvalgo, tiek grazina i zeme, tai tas jo buvimas gali buti traktuojamas kaip stirnos buvimas miske - gyveni, is vienur edi, kitur "tresi", bet kadangi esi mazdaug tame pat hektare, tai visos medziagos ir sukasi toje pat aplinkoje. Medis numeta toliau lapus, zole gula ne tik ten kur augo, su lietumi issiplauna elementai, saknys ir grybai nutysia elementus kitur... Viskas tarsi darni sistema funkcionuoja ir tiek. Nereik galvot apie organikos sugrazinima i ta pacia vieta. Metai grauztukus kur papuola ir vis tiek kazkur pataikai, o jei nepataikai, tai yra gi kam nunest i reikiama vieta.

Aisku veikia, jei gyveni hektaro plote ar panasiai. Jei kokie sodai kolektyviniai, kur zmones susigrude, ar miestelis, tai zmoniu per daug ekosistemoje ir ekosistema nesugebes padeti pernesti elementus. Arba jeigu sukoncentruosi savo darzus i viena vieta. Bet jei ismetai lysves po hektara, tai jos net nesimato, tai kokia zala jos gali padaryt, jei nesimato net?

[lugne]

Turėtų pavasarį darže tarp mulčo likučių kyšot ir plikos žemės, nes kitaip gamtoj sėklos nedygsta, būtinas sąlytis su žeme. Čia pamąsčiau kaip visam darže anksti pavasarį reiktų pasėt dengiamųjų kultūrų mišinį ir supratau, kiek to mulčo teturi būt likę - ogi kad pabarčius sėklas jos galėtų sudygti, vadinasi skystoka paklotė. Gamtoj sėklos byra arba iš rudens ir pridengiamos negyva organika, arba nubyra žiemą/ankstyvą pavasarį ir tada turi rasti kelią iki žemės. Gamtoj dar plikos žemės padaro šernai ir kiti gyvūnai.

[jurgita]

Ačiū, Masma Smilga, tos temos dar neatradau, peržiūrėsiu. O kai gerai pagalvoji, tai trumpa tradicinė žolytė tik požiūrio ir įpročio reikalas. Šiemet reiks bandyti įpročius keisti! Kol nepabandai tai ir nežinai kas gražu, patinka ir tinka, o kas ne... Visgi aš dar tik pradedu, o jūs jau toli pažengę

Savo žolynėlį šeštadienį jau pradėjau mulčiuoti, sutrupinau ir paskleidžiai pernykščius stagarus. Kažin, jeigu dar viską sutankinus ir ant viršaus smulkių lapų pabarsčius ? daugiamečiams neturėtų trugdyti ir vienmečių dygimą pristabdytų, nes jau labai tankiai prisisėja..

[Vėjai]

Pabandžiau pamodeliuoti visą sistemą, kas bus jei dabar pavasarį prastumsiu paklotę ir pasėsiu visokių greit užaugančių žolių mišinio ir nenaudosių jų žaliosios masės iki subręstant.
Kad reikia keisti tas šieno "paduškas" žaliais lapais ir šaknų raizgalynu manau jau visi sutinka ir supranta.
Ankstyvo pavasario problemos:
Jei negalima ( negamtiška, nelogiška, problematiška kaip sako Mama Smilga) tų greitžolių užaugusios žalios masės panaudoti paklotei tol kol jos nesubrandino sėklų, t.y. netapo brandžiais augalais, tai jų sėjimas tarpeiliuose ar šalia lysvių visai neturi prasmės. Pavasarį auga greitai, bet kai reikės sėti daržoves, dar tikrai nebus pasiekusios brandos. Jei paliksim augti toliau ir brandinti sėklas taps aukštos ir visiškai užstos šviesą mūsų pasėtoms daržovėms. O kirpti negalima - dar nesubrendo. Tokia pat logika neleistų kirpti ir ekspiktžolių, nupjauti žolę toje vietoje, kur sodinam kokį pomidorą ar kopūstą pievoje - naudojam paklotei nebrandžius augalus.
Vidurvasaris, vasaros pabaiga, ruduo:
Jei sėsim greitžoles atsilaisvinus lysvių plotams po derliaus nuėmimo, bus jau pakankamai vėlu ir vėl nespės užaugti ir subręsti iki šalčių. Yra vilties, kad kai kuriais atvejais spės, bet tik po tokių daržovių kurias nuimsim visas vienu metu ir pakankamai anksti - vidurvasarį. Bet tokiu aveju aš tikrai dar sėčiau kažką daržovinio, o ne techninę kultūrą. Jei vis tik spės subręsti, pjaunam, kerpam, bet kur dėti... jau visur vegtacijos pabaiga, daržovių lapai dideli, susiliečia ir užtenka tų paklotės likučių po jais. Džiovinam kitiems metams?

Atmetus tarpeilius tarp daržovių, belieka plotai kurie yra pakankamu atstumu nuo lysvių, kad neužstotų augančių daržovių. Bet kam tada ką nors sėti, jei ir taip, neskutant su žoliapjove kas savaitę, natūraliai ten auga visokios žolės. Ar kas turit neužsodinamos laisvos bevelėninės žemės? Tada neracionaliai naudojat daržo plotą.

Prasminga tik sėti, sodinti visokius nektaringus augalus, jei jų aplinkoje mažai. Nektaringų, žydinčių, kvepiančių niekada nebus per daug. Ir didžiausias gėris, kad jie daugiausia daugiamečiai.

Reziumuoju: neginčiju Mamos Smilgos pastebėjimų, kad nereikia paklotei naudoti nebrandžių augalų. Bet bandau pamodeliuoti kaip tai padaryti praktikoje, arba kur dėti tą žalią masę, kurią prisiauginsim daržovių tarpeiliuose. Mano pernykščiai pastebėjimai - baltosios garstyčios subrandino sėklas apytiksiai per du mėnesius ir jų ūgis buvo apie 50 - 80 cm.

[Mama Smilga]

Dėkui už išmąstymus, viskas labai logiška. Taip pat seniai norėjau padėkoti už daržovių grupavimo modelius. Ir Eckai. Čia labai galėtume pagelbėti vieni kitiems.

O šieno nieku gyvu nepatraukčiau. Gamtoj juk toks pat dabar guli. Jame jau mikrobai užsiveisę, gerąją grybieną nutraukysim. Kam?

[dage]

Kaip smulkias sėklas nepatraukus šieno sėsime?

[Mama Smilga]

Šieno paduškos neamtiška rugpjūtį kokį, būtent iki to laiko jas ir pakeičia gamta į žalių lapų ir šaknų mases.

[Mama Smilga]

Turėjau parašyt "negamtiška".
Ką sėsit? Tikriausiai ankstyvus žalumynus, ir tikriausiai - eilutėmis. Prakirpkit žirklėmis linijas, arba net iškirpkit juostas. Tik nestumdykit to šienelio tarpueiliuose. Jei labai jau storas sluoksnis - nuimčiau paviršinį sluoksnelį, pasidėčiau ateičiai (bet tik nuo šios ankstyvosios sėjos lysvės, kitur tai tegul guli). Tada žemė greičiau šils ir mikrobai greičiau suaktyvės. Šiuos tikslus padeda pasiekti ir agroplėvelė (šviesi), kuri augalams sudygus nuimama. Arba pasirinkit lysvę, kur paklotės sluoksnis plonesnis.

[Vėjai]

Nelogiška ir pavasarį laikyti uždengtą pernykšte paklote VISĄ LYSVĘ iki pagrindinės daržovių sėjos. Viskas aplink bunda , kalasi per pernykštės žolės paklotės sluoksnį, sužaliuoja, lapeliais gaudo saulę, šaknimis purena žemę. O mūsų lysvės uždengtos ir tik viena kokia ekspiktžolė prasikals, nes nekasam ir neiškeliam sėklų į viršų ir laikom žemę uždengtą, tai ir nepasisėja. Ir šildo saulė pernykštę "padušką", kurią mes po derliaus nuėmimo papildėm daržovių liekanom, brandžių augalų šienu. Logiška, kad brandžių augalų šieno galim pasigaminti tik rudeniop ir laikyti jį iki kito pavasario. Dar klausimas maišuose ar ant lysvių? Dar lapų prikrito ar privežėm.Ta rudeninė paklotė gerai saugojo nuo įšalimo žemę, bet dabar trukdo jai greičiau sušilti. Niekas nežaliuoja lysvėj - negaudom saulės energijos. Greitžoles jau galėtume sėti, arba dygtų pasėtos iš rudens, nors daržovėms sėti ar sodinti dar ne laikas.
Visa laiką sunkiai suderinami prieštaravimai.
Patrauksi paklotę - pakenksi susiderinusiai peržiemojusiai mikrobendrijai.
Paliksi ištisą paklotę ant lysvės (lysvė santykinis terminas - vieta kur auga jūsų daržovė, bevelėninė žemė) ilgą laiką turėsi nenaudingus nežaliuojančius plotus.

Neauginsi greitžolių daržovių tarpuose ir nenaudosi jų paklotei ir augalų maisto tiekėjams maitinti, turėsi atsinešti medžiagų paklotei iš šalies - skurdinsi kažkokias aplinkines vietas.
Auginsi, bet lauksi kol subręs, turėsi problemų dėl daržovių daigelių užpavėsinimo.
Kirpsi, atkovodamas savo daržovėms šviesą - klosi žalią masę šalia arba džiovinsi / pūdysi nesubrendusius augalus.
Auginsi technines žoles paklotei atskiram plote - kursi mini momokultūrinius laukus. Natūrali pieva nepalyginamai įvairesnė.

Paklotė per stora ir ištisa - nepasisėja savaime pasisėjantys augalai. Daug kas skundžiasi, kad nebėra darže skanuolių balandų.
Paklotės vos vos - badas maitintojams.

Balansas labai problematiškas dalykas.