apie duoną, raugą ir mieles. Duonos rauge taip pat yra mielės, tik kitos kultūros, kaip kad ir alaus mielės. Raugas susisdeda iš mielių , pieno rugšties bakterijų ir dar šio bei to. Kiekvieno raugo skonis šiek tiek skiriasi, todėl , kai duona skani gaunasi raugą reikia išsaugoti. Galima kažkiek sudžiovinti, jei medinio duonkubilio nėra. Čia tam atvejui, jei nepasiliksite ar suges per ilgai stovėdamas. Į raugą mielės papuola natūraliai, jų yra ant kiekvieno grūdo. Jos skaido baltymus į amino rūgštis dygimo metu.
Mielės iš parduotuvės yra kitokios, jų pradžia buvo alkoholio gamyba - labai vislios ir atsparios. Pakelia aukštą temperatūrą, kepiniuose nežūsta (ar ne visos žūsta - dar planuoju padaryti eksperimentą , kad patikrinti šį faktą). Todėl dauginasi žarnokuose ir tai mums visai netinka. Patarčiau vengti mielinių kepinių. Duonos raugo mielės kepant žūsta, lieka tik jų veiklos produktų likučiai (labai naudingi) po terminio apdorojimo. O alaus mielės mums vienos naudingiausių, tad gerkite tik nepasterizuotą ir tikrą alų

Duonos kepimas duonkepyje yra 2-4 valandų procesas. Esminis skirtumas nuo šiuolaikinių orkaičių - temperatūros rėžimas. Tikram duonkepyje temperatūra krenta apie 70 laipsnių per valandą. Pradžioje didelis karštis , apkepa pluta, po to, temperatūrai krentant, galima sakyti, vidurys iššunta ir kiek pradžiūsta. Kepant paprastoje orkaitėje, galima tai kiek imituoti reguliuojant temperatūrą. Tik temperatūrų diapazonas bus daug mažesnis.
Duonos receptai įvairūs, bet mes naudojam tokią sudėtį : rupūs pilno grūdo ruginiai miltai, virtos su lupynomis, sumaltos bulvės (kad ne taip greitai žiedėtų), antaninių obuolienė pagal skonį. Čia iš Dzūkijos parsivežėm, pasipraktikuoti galima pas Rūtą Sakalienę prie Marcinkonių (pagooglinkit). Skanaus
