Kaip tik daug mąsčiau apie skiepus. Dabar kyla tokia nesiskiepijimo banga, grįžta primirštos ligos

Tėvai, kurie ryžtasi vaikų neskiepyti prisiima didelę atsakomybę auginti juos išimtinai sveikus bei riziką, kad vaikai susirgs ar jų net neteks.
Aš čia nebandau sakyti už ar prieš, tiesiog jausdami madą bei teisingą gyvenimo kelią, neturime pamiršti, kad teisingas kelias turi vykti ir toliau, ne vien skiepų atsisakymu (kas nesunku gal kai vaikas šalia, bet sunkiai įmanoma, kai vaikas mokykloje maitinamas duonomis bandelėmis ir šildytais maisto skonio gaminiais), bet ir visu gyvenimu.
Kaip sakiau, dabar kilusi neskiepijimo banga padeda toms ligoms plisti (na juk gž filosofija gyvena ne tiek ir daug žmonių, visi kiti toliau sėdi narveliuose ir gyvena kaip gyvenę), todėl rizika dar didėja.
Kokia rizika didesnė - kas dabar pasakys? Sklando įvairiausi gandai ir įtarimai, bet negali žinot kiek jie teisingi, kiek patikimi....
Tad čia aš nei už, nei prieš, tik jaučiau pareigą įspėti, nes įtariu, kad apimti teisingo gyvenimo euforijos neįvertinam atsakomybės ir rizikos
