Mėšlas - blogis?
Moderators: Mama Smilga, saulius, dage
Mėšlas - blogis?
Čia jau tenka "atgailaut" man pačiam. Daug negerų žodžių esu kažkada pasakęs apie mėšlą ir jo naudojimą. Nu bet vis nedavė ramybės mintis: nejaugi mūsų protėviai buvo tokie durni ir per tūkstančius žemdirbystės metų nesuprato mėšlo daromos žalos, pirmiausia dėl padidėjusio nitratų kiekio augaluose? O ir dėl energijos kiekio: juk racionaliau augalų maitinimui naudot augalinę organiką, dar nesuskaidytą. Bet vėl: seniau mėšlas kaip gyvulininkystės produktas buvo vertinamas ne mažau už kitus produktus: mėsą, pieną ir pan.
Dabar reikalas aiškėja. Nebuvo protėviai durni ir mums iš jų mokytis ir mokytis. Netgi gyvulius laikė specialiai mėšlo gamybai. Ir tai buvo tikra gamtinė žemdirbystė, gerokai gamtiškesnė už mūsiškę. Juk gamtoje stambūs žolėdžiai egzistuoja kaip augalinę organiką virškinančių bakterijų "namai", kuriuose (gyvulių organizmuose) sukurtos palankiausios sąlygos augalinės organikos fermentavimui. Kaip žinom, lauke tik tropikuose visus metus būna tinkamos sąlygos, o kitokiame klimate bakterijos ir grybai gali skaidyti organiką tik ribotą laiką. Gyvulių organizmuose šis procesas vienodai intensyviai vyksta visus metus. Taigi, gamta pati sukūrė augalinės organikos perdirbimo į mėšlą mechanizmą. Ar ji galėjo pasielgt neteisingai?
"Argumentas": natūralioje gamtoje mėšlo būna labai mažai. Turimas galvoje žolėdžių mėšlas. Į tai galiu atsakyt: Kauno ir Vilniaus gatvėse tokio mėšlo iš viso nėra, todėl galim daryt išvadą, kad gamtoje jis iš viso neegzistuoja. Žodžiu, pirmiausia reikia susitart ką vadinam natūralia gamta. Jeigu tą, kur ji šeimininkauja be žmonių "pagalbos", tai šiandien pavyzdžių labai sunku surast, tenka ieškot specialistų paaiškinimų. O jie sako, kad kai žmonės ekosistemas įtakojo labai silpnai, stepės išlaikė daugiau gyvulių ploto vienetui, negu dabartiniai produktyviausi Olandijos pieno ūkiai. T.y. stepių produktyvumas buvo gerokai didesnis ir gyvulių jose gyveno labai daug. Atitinkamai ir mėšlo buvo labai daug. Dešimttūkstantinės bandos migruodamos palikdavo ištisą sluoksnį mėšlo, kuriuo maitindavosi žolė. Teoriškai joje turėjo būt daug nitratų ir ji turėjo kenkt gyvulių sveikatai. Bet vėlgi: nejaugi mes galim abejot gamtos mechanizmų teisingumu?
Dėl nitratų šiek tiek yra kitoj temoj.
Dabar reikalas aiškėja. Nebuvo protėviai durni ir mums iš jų mokytis ir mokytis. Netgi gyvulius laikė specialiai mėšlo gamybai. Ir tai buvo tikra gamtinė žemdirbystė, gerokai gamtiškesnė už mūsiškę. Juk gamtoje stambūs žolėdžiai egzistuoja kaip augalinę organiką virškinančių bakterijų "namai", kuriuose (gyvulių organizmuose) sukurtos palankiausios sąlygos augalinės organikos fermentavimui. Kaip žinom, lauke tik tropikuose visus metus būna tinkamos sąlygos, o kitokiame klimate bakterijos ir grybai gali skaidyti organiką tik ribotą laiką. Gyvulių organizmuose šis procesas vienodai intensyviai vyksta visus metus. Taigi, gamta pati sukūrė augalinės organikos perdirbimo į mėšlą mechanizmą. Ar ji galėjo pasielgt neteisingai?
"Argumentas": natūralioje gamtoje mėšlo būna labai mažai. Turimas galvoje žolėdžių mėšlas. Į tai galiu atsakyt: Kauno ir Vilniaus gatvėse tokio mėšlo iš viso nėra, todėl galim daryt išvadą, kad gamtoje jis iš viso neegzistuoja. Žodžiu, pirmiausia reikia susitart ką vadinam natūralia gamta. Jeigu tą, kur ji šeimininkauja be žmonių "pagalbos", tai šiandien pavyzdžių labai sunku surast, tenka ieškot specialistų paaiškinimų. O jie sako, kad kai žmonės ekosistemas įtakojo labai silpnai, stepės išlaikė daugiau gyvulių ploto vienetui, negu dabartiniai produktyviausi Olandijos pieno ūkiai. T.y. stepių produktyvumas buvo gerokai didesnis ir gyvulių jose gyveno labai daug. Atitinkamai ir mėšlo buvo labai daug. Dešimttūkstantinės bandos migruodamos palikdavo ištisą sluoksnį mėšlo, kuriuo maitindavosi žolė. Teoriškai joje turėjo būt daug nitratų ir ji turėjo kenkt gyvulių sveikatai. Bet vėlgi: nejaugi mes galim abejot gamtos mechanizmų teisingumu?
Dėl nitratų šiek tiek yra kitoj temoj.
Saulius Jasionis
Re: Mėšlas - blogis?
aaa, cool. Ten kur šalta, žmogus pasitelkė gyvūnų skrandžius į pagalbą.
`šėršė lia fam`
Re: Mėšlas - blogis?
Gamta pasitelkė. O žmogus tik nukopijavo. O gamtos procesų kopijavimą ir modeliavimą juk vadinam GŽ? Gamta deda mažai mulčio (paklotės), o mes dedam kelis kartus daugiau, bet nuo to daržų "gamtiškumas" nesumažėja, ar ne? Tai kodėl jis turėtų sumažėt, jeigu dedam daugiau mėšlo, nei deda gamta?
Saulius Jasionis
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Mėšlas - blogis?
Ir vėl. Kaip tai "mes dedam daugiau, negu deda gamta?" Niekingi žvėrių likučiai, tvartuose kalinamos kiaulės... ir mes kalbam apie tai, kiek mėšlo deda gamta.
Juk mokslo nustatyta, kad be žmogaus vyravo ne miškai, o miškastepės su didžiulėmis žolėdžių bandomis. Kaip mes galime teigti, kokio storio mėšlo sluoksnis yra gamtiškas?
Juk mokslo nustatyta, kad be žmogaus vyravo ne miškai, o miškastepės su didžiulėmis žolėdžių bandomis. Kaip mes galime teigti, kokio storio mėšlo sluoksnis yra gamtiškas?
Re: Mėšlas - blogis?
Nu taip, nežinom. Bet tai tik patvirtina teiginį, kad mulčiavimas mėšlu yra gamtiškas, daugiau jo ar mažiau. Tiesiog ateityje gali paaiškėt, kad "gamtiškai" turėtų būt daugiau, negu mes jo naudojam dabar.
Saulius Jasionis
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Mėšlas - blogis?
Ateityje gali paaiškėti... Ką, lauksim? Reikia kuo greičiau išsiaiškinti patiems. Mums pagelbės ne ateitis, o praeities tyrinėjimas, kiek yra prieinama.
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Mėšlas - blogis?
Dedu Suliaus žodžius iš temos "Vitaminai daržovėse":
O dėl žolėdžių tankumo yra kažkokių duomenų, tik dabar tiksliai nepamenu. Bet čia kaip su statistika- pats tankumas ploto vienete ne kažin ką pasako apie mėšlo kiekį ant dirvos. Kur ka daugiau pasako žolėdžių gyvenimo būdas. Jie ganėsi tūkstantinėmis ir dešimtūkstantinėmis bandomis, po bangos praėjimo likdavo beveik ištisas mėšlo sluoksnis. Jeigu banda praeina vasarą - per mėšlą vėl auga žolė, jeigu žiemą - nesuėstą žolę sumina ir užkloja mėšlu.
O dėl žolėdžių tankumo yra kažkokių duomenų, tik dabar tiksliai nepamenu. Bet čia kaip su statistika- pats tankumas ploto vienete ne kažin ką pasako apie mėšlo kiekį ant dirvos. Kur ka daugiau pasako žolėdžių gyvenimo būdas. Jie ganėsi tūkstantinėmis ir dešimtūkstantinėmis bandomis, po bangos praėjimo likdavo beveik ištisas mėšlo sluoksnis. Jeigu banda praeina vasarą - per mėšlą vėl auga žolė, jeigu žiemą - nesuėstą žolę sumina ir užkloja mėšlu.
Re: Mėšlas - blogis?
Gerai, aiškinamės iš karto. Apie mėšlo naudingumą- nenaudingumą diskutuot jau neverta- tas aišku. Lieka vienas klausimas: koks mėšlo storis paklotėje optimalus ir geriausias, t.y. "gamtiškas".
Saulius Jasionis
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Mėšlas - blogis?
Pasakojo mano močiutė: "Po karo iš Vokietijos varė Holšteinų karvių bandą. Prie mūsų sodybos joms davė naktinį poilsį. Toje vietoje žolė daug metų auga iki nosies. Kai maža atvažiuodavai vasaroti, jei nueini į tą vietą - niekaip negalėdavom tavęs surasti. O sykį užmigai ten. Galvojom - paskendai: nu niekur vaiko nėr..." Tai čia jau turėjo būt praėję apie 25 metus nuo tos karvių nakvynės...