Spalvos

[saulius]

Šita tema jau daug metų neduoda man ramybės. Gal dizaino specialistai čia gali ką patart? Apie spalvas gamtoje ir jų derinius. Štai dirbtinai sukurtame sode žydint augalams matom: arba dera spalvos, arba ne. O ir nežydint tas pats- augalai ir be žiedų visi skirtingų spalvų, bet šį kartą užteks apie žiedų spalvas. Būna, kad akims malonu, o būna atvirkščiai. Tuo tarpu natūralioje gamtoje, nors ir kokia būtų spalvų įvairovė- visada viskas dera. Vakar tokį sraipsniuką paskaičiau. Apie proporcijas, spalvas, kas ką išryškina, kas ką slepia. Tas kaip ir aišku, o kas neaišku- nesunku išsiaiškint. Perskaičiau ir galvoju..., kad yra čia kažkas rimto, labai rimto.... Kodėl pvz. lapuočių miške pavasarį daugiausia mėlynų žiedų, truputį vėliau atsiranda baltų, o geltonų- visai mažai. O kai pražysta pievos- vyrauja geltona ir melynos- violetinės spalvos. Su balta pievose- prasčiau, jos būna mažiausiai. Ir tam straipsnyje rašo, kad saulėtoje vietoje geriausiai išryškėja geltona ir raudona, o pavėsyje, ypač rūke, labiausiai šviečia balta. Nu... lapuotyne pavasarį žemė garuoja- žydi baltos plukės... O kaip su raudona, kuri saulėje irgi gerai spindi? Ogi nėra berods pas mus raudonų žiedų. Tuo tarpu stepės, kur saulės daug daugiau, pražysta raudonomis aguonomis. O kodėl pas mus nėra?
Aišku, kad spalvose, jų deriniuose, skirtingų spalvų proporcijose yra prasmė. Augalams žiedų spalva- gyvybiškas klausimas. Evoliucijos eigoj jie stengėsi kuo labiau išryškint savo žiedus, kad juos pastebėtų vabzdžiai. Išryškint ne individualiai, bet derinantis prie kaimynų, augančių toje pačioje augimvietėje, t.y. taip, kad kaimynų fonas išryškintų būtent jo žiedo spalvą. Kaimynai elgėsi taip pat ir rezultate gavosi spalvų harmonija. T.y. išliko tie, kurie įtiko bendrai harmonijai. Gal buvo kitaip, bet dabar man taip rodosi.
Taigi, kuriant dirbtinį sodą, kaip ir derėtų atsižvelgt į spalvų derinius ne tiek pagal savo poreikį, bet pagal gamtos užduotą "kodą". Koks jis? Juk jei mes nematom tame didelės prasmės, dar nereiškia, kad jos nėra. Gamtoj nieko nėra šiaip sau.
Tai laukiu, kas ką pasakys šia tema...

[Dite]

Aš dėlioju spalvas pagal zonų aktyvumą, pasirenku „karštą tašką“ ir nuo jo vedu į ramybę. Man atrodo, kad spalvų intensyvumas susijęs su energija, jaunyste, į senatvę viskas nublanksta, paruduoja, galiausiai tampa balta ir vėl atgimsta. Ryškus tas, kas nori, kad aplink jį vyktų aktyvus gyvenimas ir skatintų augimą.
Gamtoje daiktai išoriškai atrodo tokie, kokie yra iš tiesų, proporcijomis atitinka savo vidinę kokybę ir savo paskirtį. Pvz man gamtoje ryškiausiai matosi sąmanos.
Ryškių spalvų kompozicijos bukina atskirų spalvų kokybės pajautą. Miške išvysime subtilius žalios, violetinės ir rudos spalvų nuansus.Vienu atveju spalvos žmogui primetamos, kitu – vilioja sielą į save ir atsiskleidžia jas stebint. Niekas nesikartoja. Vientisa spalva sujungia erdvę į visumą. Kaip ir visame kame, renkantis spalvas padeda sisteminis mąstymas, reikia matyti visumą ir atkreiti dėmesį į detales.

[saulius]

Ačiū, Dite.

Ryškus tas, kas nori, kad aplink jį vyktų aktyvus gyvenimas ir skatintų augimą.

Suprantama. Bet ryškus jis ne dėl to, kad pats iš savęs ryškus, bet dėl to, kad išryškėja tam tikrame fone. Aišku, augalai fono gal nesirenka, tiesiog yra tokia visuma, kurioje galioja kažkoks dėsnis. Kad išryškintas būtų būtent tas, kuriam šiuo metu aktualiausia.
Va miške iš tolo šviečia klumpaičių žiedai. Jei jos augtų tarp pvz. baltų plukių- jų nesimatytų, todėl ir neauga.

PIC_3093.JPG

(151.74 KiB) Atsisiųsta 292 kartus(ų)

Miške pastebi iš kažin kur, o sode, visai kitokioj aplinkoj, gali užlipt ir nepamatysi. Va tas mane ir domina. Aišku, galima tiesiog kopijuot nuo gamtos, bet asortimentas retai kada sutampa. Gamtinėj žemdirbystėj labai rūpinamės augalų mityba, alelopatijom, o va spalvoms mažoka dėmesio... gamta gi spalvoms didelį dėmesį rodo.

[nawjia]

tai jeigu augalai mėgsta vienas kito draugiją, tai manau, kad ir jų spalvos turėtų derėti, ar ne?

[saulius]

Ką reiškia "mėgsta draugiją"? Jei natūraliai auga tokioj draugijoj- tuomet taip, o jei mes, prisiskaitę knygų, sudarom draugiją- nebūtinai.

[Dite]

Ar nera cia kartais atvirksciai, ryskiausia ir margiausia ne tai, kas kviecia, o tai, kas grasina, bando apsisaugoti. O is kitos puses, juk mes matome skirtingai, pvz as anksciau maciau medzius, o dabar Betula nana vienmecius uglius gamtai mes atlaidesni, o prie savo sodo nuolat kabinejames.

[saulius]

ryskiausia ir margiausia ne tai, kas kviecia, o tai, kas grasina, bando apsisaugoti.

Tikrai taip manai? Yra, aišku, ir ta pusė, bet augalo žiedui nėra reikalo saugotis. Čia tas pats, kaip moteris puošiasi ir stengiasi save parodyt, išryškint tarp kitų. Ne apsisaugot norėdama. To paties siekia ir žiedas.

[Laimis Žmuida]

Aš manau, kad čia visas šitas kalbėjimas apie spalvas yra kultūrinis dalykas. Kiti kultūriniai dalykai yra muzika, menas... Jie visi dirbtiniai. Gamtoje to nėra. Žmogus yra mokomas suvokti muziką kaip septynių natų ir pustonių derinius, akordų yra ribotas skaičius ir visi jie turi "derėti" pagal tam tikrą dirbtinį suvokimą. To gamtoje nėra. Galima augalus darže išdėlioti meniškai - pasikartojančiais trikampiais, nupiešti drugelio figūrą gelėmis, išdėlioti labirintą... Bet tai bus menas, kultūrinis, dirbtinis žmogaus sugalvotas ir gamtai nereikalingas dalykas, kurį žmogui pasišalinus ji sunaikins.

Gal aš ko nors nesuvokiu, bet kol kas man atrodo, kad noras sudėlioti spalvas yra visiškai estetinis ir dirbtinis. Jei augalus pasodinsi į geriausias jiems sąlygas - miškinius augalus į mišką, šlaitinius - ant šlaito, pievinius - pievoje ir dar jei apleisi juos, tai jie automatiškai derės, nes bus "kaip gamtoje". Tai kame problema? Pasodinai kaip gamtoje ir štai tau gražiausi deriniai. O protu tokių gražių natūralių derinių nepadarysi.

[saulius]

Pasodinai kaip gamtoje ir štai tau gražiausi deriniai.

??? Gal galima aiškiau? Kaip gamtoje- tai kaip?

[Dite]

Koks skirtumas, ar paukštelis pasės sėklytę ar tu, juk tu esi ta pati gamta. Klausimas kultūrinis būtų jei mes šnekėtume, kad violetinė dera su geltona, nes yra priešingos spalvos spalvų rate. Aišku, "Agurkas kartus - išmesk jį. Kelyje erškėčiai - apeik juos. To užtenka; neklausk: "Kodėl pasaulyje yra tokių dalykų?" (Markas Aurelijus). Neklausi - bus neatsakyta. Akivaizdu, kad kodas yra, tai ir atsakymas yra. Kažkoks