Sigita wrote:Ar jau susigyvenote su jomis,nes pas mus jos visur...kasi mažą duobutę,o
ten jos su savo tais amarais
LiVa wrote:O kaip reikėtų teisingai?AR susigyventi su skruzdėlėmis ar naikinti.Aš būčiau linkusi jas iš savo sklypo išvyti, tik nežinau kaip.Panašu, kad niekas nežino.Radau parašyta, kad skruzėles pamažina vištos, išlesdamos jų kiaušinėlius.Tik kad tie jų lizdai gana giliai-vištos nepasieks.
LiVa wrote:Medžiu kamienus apriškite vatos arba vilnones medžiagos sluoksniu, sumirkytu karbolio tirpale.
* Medžiu kamienus rankos delno plocio žiedu užtepkite linu aliejaus ir suodžiu mišiniu.
* Kamienus apvyniokite lipnia, musems gaudyti skirta, juosta. Prie jos lips ne tik šios darbštuoles, bet ir kiti kenkejai
* Sodinant augalus, aptike skruzdeliu apgyvendinta dirvožemi, paliekite ta vieta verdanciu vandeniu ir tik tada sodinkite. augala.
* Ant medžiu šakeliu pakabinkite butelius su pasaldintu vandeniu, kuriu kaklelius sutepkite cukraus sirupu arba anyžiu aliejumi.
* Šalia medžiu šaknu gyvenancias skruzdes patariamai naikinti kalkemis arba chlorkalkemis. Clorkalkes arba gesintas kalkes užpilkite ant skruzdelynu ir paliekite vandeniu.
* Mišiniu iš vienos dalies borakso ir dvieju daliu cukraus pudros arba iš dvieju daliu medaus ir vienos dalies šviežiu mieliu išdeliokite ant skruzdžiu taku plokšcioje lekšteleje. Susirinkusias skruzdes pašalinkite.
* Medžiu kamienus nupurkškite 1 litro vandens ir 30 ml linu aliejaus su 5 g sodos tirpalu.
* Ant skruzdeliu suneštu kaubureliu pabarstykite pelenu, perpus sumaišytu su medžiu žieves pjuvenomis. Tinka ir suodžiai su kalkemis.
* Sukaskite žeme ir išdeliokite tabletes, skirtas kandims atbaidyti.
* Medžius, kuriuose pastebejote skruzdes, nupurkškite, skruzdelynus paliekite juodojo muilo tirpalu: 1 kibire vandens ištirpinkite 900 g sutarkuoto juodojo muilo, ji ištirpinkite šiltame vandenyje, ipilkite 2 valgomuosius šaukštus karbolio rugšties ir 10 valgomuju šaukštu žibalo. Visus komponentus kruopšciai išmaišykite. Skruzdes išnyks, jei paliesite ar nupurkšite 2-3 kartus.
* Prie pat žemes kamienus ištepkite degutu.
* Dirva obelu šaku vainiko plotyje mulciuokite storu durpiu sluoksniu. Pasak specialistu, skruzdes netrukus pranyks ir daugiau nepasirodys.
* Porolonine kempine suvilgykite cukraus sirupe, padekite ant skruzdžiu tako ir laukite, kol ja apniks skruzdes, o tada panardinkite i verdanti vandeni.
* Skruzdems nepatinka anyžiu, pomidoru, petražoliu, gvazdikeliu kvapas. Užtenka padeti šiu augalu lapu ar šakeliu ir jos ieškosis naujos vietos.
* Jei skruzdžiu prisiveise gyvenamosiose patalpose, kovokite su dregme - nemegsta sausu vietu.
* Šie vabzdžiai nepakencia sugedusiu citrinu kvapo. Jei viena toki vaisiu padesite spinteleje, kurioje pastebejote skruzdes, jos nedelsiant paskelbs evakuacija.
* Skruzdems nepatiks, jei uogieniu, stiklainiu su medumi ar cukrumi kraštus patepsite aliejumi.
Pasirinke viena ar kelis iš cia pasiulytu budu, sumažinsite šiu darbštuoliu kieki sode, o tuo paciu apsaugosite augalus nuo amaru plitimo sode.
Sigita wrote:Nežinau kažkaip sudėtingai skamba,o kaip tai padaryti,kai jos visur visur vienu ha slype.Aš irgi norėčiau,kad jų nebūtų,iškelia daržovių daigus ir po mulču puikiai gyvena
Vaidužė wrote:o gal ten, kur ju daug anksciau budavo dirbama , arba intensyviai trypiama(vazinejama) zeme?
Pamenu,kazkur skaiciau Laimio straipsni, kad pavasari reikia surinkti kurmiarausius, nes veliau ju kupstuose apsigyvens skruzdeles. O tai logiska, jei buciau skruzdele, as ir taip daryciau
Sigita wrote:Oi ne ,žemė nedirbama daug metų...čionais...
Renata wrote:Aš savo sklype irgi stebėjau, kur skruzdėlių daug, ir kur - beveik nėra. Tai štai, jų daugiausia ten, kur skurdi, smėlinga ar labai molinga, dirva ir tokios neaukštos smulkios smilgos (bet ne miglės). Šitų smilgų šaknys kaip veltinis....
O va ten, kur buvo kažkada sėta "kultūrinių ganyklų" žolė, tikriausiai raudonieji eraičinai, tą žolę pjaudama šiemet neradau nė vieno skruzdėlyno. Labai tuo stebėjausi.
Sodyboje Zarasuose darže kažkada buvo skruzdėlynas ant skruzdėlyno. Dabar smulkių skruzdėlynų nebėra. Itariu, tai susiję su miško skruzdėlių kolonija, kuri jau keli metai džiugina mano akį, nes sode nurenka praktiškai visus kenkėjus. Pernai pusmetį tas skruzdėlynas buvo vos gyvuojantis, gal žmonės ranką pridėjo, o gal kokia skruzdėliška nelaimė buvo ištikusi, bet "efektas" pasijuto iškart - visokios kandys "galvas pakėlė".
Tokie pastebėjimai man perša išvadą, kad įkūrus sodyboje miško skruzdeles, įkyruolių smulkiųjų turėtų sumažėt natūraliai.
LiVa wrote:Čia įdomu-bet kaip tas miškines įkurti.?Beje, girdėjau,kad skruzdės yra taikiausi gyvūnai pasaulyje, todėl taip ir plinta.Jos nekovoja tarpusavyje, o dargi aukojasi bendram labui.
saulius wrote:Kovoja, ir labai žiauriai kovoja. Pačiam teko stebėt rimtą mūšį tarp didelių ir mažų skruzdžių. Nepakartojamas reginys!
LiVa wrote: Tikiu, jeigu jau pats stebėjot, man neteko.Aš jums sakau- jei kas atras būdą. kaip atsikratyti tų mažų skruzdėlių daržuose, šiltnamiuose-taps labai turtingas.Man teko dirbti sėklų parduotuvėj-vos ne kiekvienas užsukęs žmogus teiraujasi piemonių nuo skruzdėliu, bet ne ką galėjau pasiūlyt-tik atbaidymo priemonė vejose, darže jo naudoti negalima-gali patekti nuodai į daržoves.
saulius wrote:Miškines įkurti, manau, nebūtų sudėtinga, nors niekada to nedariau. Sakykim, jos išvys mažąsias, bet kas iš to? Jeigu žmogus bijo pačių skruzdėlių- didelės dar baisesnės
. Na, miškinės nurinks kenkėjus, tas tiesa. Z.Holceris iš Krameterhofo irgi veisia miškines skruzdėles savo sode, bet jis žvelgia labai plačiai. Ten skruzdėlės ne tik kenkėjams naikinti reikalingos, bet ir amarams ganyti
. Amarai gamina daug lipčiaus, bitės prineša daug medaus, o lapų visų nenugraužia.
Renata wrote:Aš taip suprantu, kad žmonės skruzdelių ne itin bijo, bet jų daugybiniai skruzdelynai darže ar šiltnamyje erzina. Kita vertus, pas mane natūraliame žemuogyne skruzdėlių gyvena be skaičiaus. Tai aš dažnai atsisakau malonumo pasmaližauti, nes rudosios kojas graužt pradeda
Ir einu ieškot žemuogių kaimyniniuose laukuose
LiVa wrote:Pas mane braškėse kai susineša-tai tam krūmeliui ir galas.Jurginus šias metais kai užpuolė amarai, tai atrodė, kad juodai pražydo.Kovojau taikias būdais kiekvieną rytą, o paskui kantrybės netekus panaudojau aktara, kur nuo koloradų naikinimo liko.Jurginai vėl sužydėjo, bet buvo gaila klausyt, kaip zyzia mirštančios bitės ir kiti vabzdžiai.Dėl visko kaltos skruzdės-juk jos amarų pateles susineša žiemon savo urveliuosna ir pavasarį neša ant medžių.Tų skruzdėlių tokia daugybė, kad ne kur atsisėst, nei pastovėt.Trešnaitės šiūmetinius ūglius visiškai sunaikino amarai.Ir kaip jų nebijoti?
saulius wrote:ramiau, ramiau... dabar jau jos miega, o iki pavasario, žiūrėk, ir surasim kokią gerą išeitį
LiVa wrote: Aš rami,rami kaip...bitė-kol niekas neužerzina ir mano namų nepuola.Va dabar vaisinės muselės užpuolė.Nėra to gero, kas neišeitų į bloga-obuoliai užderėjo, visur jų pilna, tai muselių irgi pilna.Dar svarstau, ar naikinti kazokinį kadagį-esą jame žiemoja kriaušių ligų sukėlėjai.Kaži, kiek čia tos tiesos?Neduoda ramybės tie kenkėjai, neduoda.Ir dar man įdomu, kokius darbus šiuo metų laiku dirba geri žemdibiai-nei arti, nei kasti,žolė jau neauga.Pavydžiu jums Sauliau, jūs viską žinot, o man šimtai klausimų kyla.Štai avietės atrodo serga žievėplaiša-šiemetiniai ūgliai rusvai pilkai dėmėti.Literatūroje nurodomi chemikalai nuo šios bėdos, o aš chemijos nenoriu.Dar patariama nesveikus ūglius išpjauti, bet žiūriu, kad nedaug kas liks...
saulius wrote:Tai kad ne viską aš žinau, toli gražu... Tiesiog stebiu ir mokausi. Dėl kazokinio kadagio yra tiesos, bet galima neskubėt jo naikint, daugelį grybinių ligų sunaikina storas mulčias, tiksliau jame gyvenantys mikrobai, kai nusistovi pusiausvyra. Kartais to neužtenka, tenka panaudot natūralius preparatus. Varovas kažkur forume aprašė savo receptą, nežinia kaip ten jam sekėsi. Aš pats šiuo metu veisiu kriaušyną, rūdligė kol kas yra, pažiūrėsim kitais metais. Jokių priemonių nenaudoju, tik mulčią.
LiVa wrote:Aš irgi kriaušes labai mėgstu
.Pirkom mugėj vieną, bet tik "rūdija" ir neveda vaisių, nors žydi.Norėčiau dar pasisodint, bet manau, kad reikia ieškotis atsparių veislių.Pas kaimyną yra senoviška didelė, truputį serga, bet nelabai, vaisių būna nors vežimu vežk.Pakelėj išdygo kažkokia laukinė, gal bandyt įskiepyt?Turgui, kai paklausiau parduodančio medelius, jis sakę tik purkšt kriaušes reikia chemija, keturis kartus, kitaip nieko nebus.Gal jūs galit pasidalint apie veisles, gal kokią nuorodą kur rasti.Būčiau dėkinga.Mano tėviškėj augo gal kokios 6 veislės, bet viską iškirto kai kėlė iš melioruojamų plotų.tokių kriaušįų niekur nebematau, nei rūdys jas ėdė, nei kas.Įdomūs pavadinimai-DŪLIA,MEDUPKA,BABKĖ,ŠAPIŽANKĖ.....daugiau neatsimenu, gailiuosi už nuodėmes(sodų naikinimą).Nors ne aš kirtau, mano tėvas kirto valdžiai paliepus.Ai kokios saldžios buvo tos MEDUPKOS, mama pridžiovindavo duonkepy, tai skaniau ir už medų žiemą būdavo.
saulius wrote:Va ir atsakėt į savo klausimą
. Gerų kriaušių reikia ieškot senuose soduose ir sodybvietėse. Mugėse nieko nerasit, medelynuose kažkodėl augina tik šlamštą, tiek kriaušes, tiek obelis. Visi kažkodėl giria Kliapo mėgstamąją, bet man ji net nepanaši į tikras kriaušes. Taigi, suvienykim jėgas ir ieškokim vertingų kriaušių, jeigu jų dar likę. Aš turiu dvi senas vasarines veisles (gal ten ir ne veislės, gal hibridai- nesvarbu), nežinomais pavadinimais, dar vieną Kaune turiu nužiūrėjęs, nusipjausiu skiepų žiemą. Tai va, tris galiu pasiūlyt. Dar kažkokią žieminę stebuklingo skonio praeitą žiemą buvau gavęs (ūglių), bet jie buvo padžiovinti, neišgyveno. Reikia surinkt kas ką turi geriausio, padarytumėm žiemą susitikimą ir pasidalintumėm, būtų geras darbas padarytas. Dūlias žinau, labai geros, bet jau nenumanau, kur jų rast. Kitos negirdėtos, bet čia, turbūt, tarmiški pavadinimai, kiekvienam krašte skirtingi.
O apie veisles siūlyčiau nieko nežinot
, geriau ieškoti pagal medžio būklę ir vaisius, o ne pagal veislės pavadinimą. Pomologija (mokslas apie veisles)- blogas reikalas, neskirtas praktinei sodininkystei. Aš šiame reikale vis dar pasikliauju Mičiurino mokslu, jis nepralenkiamas.